2026-06-03
Sumažėjus vėjo gamybai, elektros kaina Lietuvoje per mėnesį padidėjo 41 proc.
Gegužę vidutinę didmeninę elektros kainą Lietuvoje formavo vietos gamybos pokyčiai – mažėjo vėjo ir didėjo saulės elektrinių gamyba – taip pat riboti tarpsisteminiai pralaidumai, keičiantys prekybos srautus Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Vietos elektrinės užtikrino 93 procentus Lietuvos elektros poreikio. Be to, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių elektrinių remontai Švedijoje.
Gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su balandžiu, padidėjo 41 proc. nuo 58 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, gegužę didmeninės elektros kainas Lietuvoje labiausiai veikė tarpsisteminės jungtys ir vietos gamybos pokyčiai.
„Praėjusį mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 82 Eur / MWh ir sutapo su Latvija, tačiau Estijoje buvo gerokai mažesnė – 60 Eur / MWh. Kainų skirtumus lėmė tiek regioninės sąsajos, tiek vietos gamyba – Lietuvoje elektrinės užtikrino 93 proc. poreikio, tačiau paros eigoje pastovesnė vėjo generacija mažėjo, o ją iš dalies kompensavo 57 proc. išaugusi saulės gamyba. Dienos metu tai padėjo išlaikyti žemesnį kainų lygį, ypač mėnesio gale, kai kainos neretai buvo artimos nuliui, o kartais net ir neigiamos, tačiau naktimis Lietuva dažniau sekė aukštesnes Švedijos 4 zonos kainas“, – sako D. Šikšnys.
„Svarbią įtaką turi ir tarpsisteminiai srautai bei pralaidumai – dėl ribotų jungčių tarp Estijos ir Latvijos, Baltijos šalys pasidalija į dvi kainų zonas: Estija labiau susieta su Suomija, o Lietuva ir Latvija – su Švedija. Gegužę 56 proc. importo į Lietuvą sudarė srautai iš Latvijos, 37 proc. – iš Švedijos, o eksportas siekė 327 GWh, iš kurių net 46 proc. buvo nukreipta į Švediją. Dėl sumažinto pralaidumo pietų Švedijoje ir branduolinių elektrinių remontų ši zona išlieka brangesnė, todėl jau ne vieną savaitę matome priešingą srautų kryptį – Lietuva vis dažniau eksportuoja elektrą į Švediją, o importas daugiausia vyksta iš Latvijos“, – teigia D. Šikšnys.
Skirtingos elektros kainos Baltijos šalyse
Gegužę elektros kainos Estijoje išsiskyrė nuo Lietuvos ir Latvijos elektros kainų. Vidutinė didmeninė elektros Lietuvoje buvo 82 Eur / MWh, Latvijoje taip pat – 82 Eur / MWh, Estijoje – 60 Eur / MWh. Didesnės kainos fiksuotos Lenkijoje – 102 Eur / MWh, Vokietijoje – 98 Eur / MWh ir Švedijos pietinėje zonoje – 87 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Švedijos šiaurinėse zonose – apie 50 Eur / MWh ir Norvegijos šiaurinėje zonoje – apie 36 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina gegužės mėnesį Lietuvos kainų zonoje prieš metus buvo mažesnė – 68 Eur / MWh, o 2024 m. siekė 76 Eur / MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1012 GWh, tai yra 3 proc. daugiau nei balandį. Bendrai Lietuvoje per gegužę buvo pagaminta 945 GWh elektros energijos – pusę procento daugiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 940 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 93 proc. šalies elektros energijos poreikio*.
Vėjo elektrinių gamyba mažėjo, augo saulės elektrinių generacija
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 40 proc. visos Lietuvos gamybos, tačiau jų generacija sumažėjo 19 proc. nuo 514 GWh iki 417 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo 57 proc. nuo 203 GWh iki 320 GWh, jos pagamino trečdalį visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Hidroelektrinių generacija siekė 72 GWh, šiluminių elektrinių – 76 GWh, o kitų elektrinių generacija – 60 GWh.
Bendras importo kiekis padidėjo 3 proc. nuo 359 GWh iki 372 GWh, palyginti su balandžio duomenimis. Gegužę importas iš Latvijos siekė 56 proc., iš Švedijos 37 proc. ir 7 procentus iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 1 proc. nuo 330 GWh iki 327 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Švediją – 46 proc., 30 proc. į Lenkiją, o likę 24 proc. į Latviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid“ mėnesio apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.
