2023-08-31
Svarbiausi elektros energetikos kroviniai sausuma ir vandeniu keliauja per Lietuvą
Sekmadienį Klaipėdos uostą pasiekę sinchroniniai kompensatoriai sausumos ir vandens keliais sklandžiai gabenami į Telšių ir Alytaus pastotes. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vykdomas šalies energetinę nepriklausomybę didinantis projektas yra vienas svarbiausių Lietuvai kryptingai siekiant sinchronizacijos ir integracijos su kontinentinės Europos tinklais.
„Sinchroninius kompensatorius galima įvardinti kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės galutinį įtvirtinimą. Įdiegus šiuos ne tik svoriu, bet ir reikšme milžiniškus įrenginius, dar labiau sustiprinsime energetinį saugumą ir sumažinsime galimą Rusijos įtaką mūsų elektros sistemai iki visiškai minimalios. Sinchroniniai kompensatoriai užtikrins nepertraukiamą elektros tiekimą netikėtų trikdžių atveju ir užtikrins inerciją tinkle po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Be to, jie sumažins kaštus, jei tektų neplanuotai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų.“ – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
Alytaus sinchroninis kompensatorius palieka Klaipėdos uostą
Telšių sinchroninio kompensatoriaus kelionė
Po sėkmingų gamyklinių bandymų sinchroniniai kompensatoriai buvo išardyti į atskiras dalis: statorių (generatorių), rotorių, smagratį ir dangtį. Telšių sinchroninio kompensatoriaus rotorius, smagratis ir dangtis iš laivo buvo iškrauti pirmiausia ir dar pirmadienį pasiekė Telšių pastotę.
Pagrindinė sinchroninio kompensatoriaus dalis – statorius, sveriantis 254 tonas, buvo iškrautas iš laivo ant specialios transportavimo platformos ir iš Klaipėdos uosto išvyko vakar vakare, 22 valandą. Transportavimo metu sąstatas su sudvejinta platforma užima dvi eismo juostas. Praėjusią naktį krovinys be sustojimų, maždaug 40 km/h greičiu, buvo sėkmingai vežamas apie 60 kilometrų iki Salantų miesto. Ties tiltais ir viadukais greitis buvo lėtinamas. Šiandien anksti ryte sinchroninio kompensatoriaus generatorius sėkmingai atvyko į Salantus ir laukia kitos nakties.
Rugpjūčio 31-osios dienos vakare, 19 valandą, statorius bus perkrautas ant siauresnės (užimančio vieną eismo juostą) platformos konfigūracijos. Šis veiksmas būtinas, kad vilkikas neviršytų vienai ašiai tenkančios apkrovos važiuojant per Salanto tiltą ties Salantais. Pravažiavus tiltą statorius bus perkraunamas ant dvigubos konfigūracijos platformos ir toliau tęs savo kelionę į Telšių pastotę. Planuojama, jog krovinys Telšių pastotę turėtų pasiekti naktį iš rugpjūčio 31 d. į rugsėjo 1 d.
Siekiant sukelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų gyventojams, generatoriaus transportavimas bus vykdomas tik naktį.
Alytaus sinchroninio kompensatoriaus kelionė Nemunu
Alytaus pastotei skirtas sinchroninis kompensatorius užvakar buvo pakrautas į Vidaus vandens kelių direkcijos baržą ir vakar išplaukė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Uostadvarį. Šiandien barža tęs kelionę Nemunu pro Jurbarką iki Vilkijos, o penktadienį vakare turėtų pasiekti Marvelės krovininę prieplauką Kaune. Preliminariai kelionė vandens keliais iš viso truks apie tris paras, tačiau kelionės laikui įtakos gali turėti nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui liūtys ar tirštas rūkas. Maršruto vandens keliais ilgis – apie 265 km.
Kaune daugiau nei 460 tonų sveriantis įrenginys bus iškrautas Marvelės krovininėje prieplaukoje ir saugomas, kol bus užbaigti transportavimui keliais numatyto maršruto paruošimo darbai.
Krovinio plukdymas Nemunu iki Kauno buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių: krovinio svorio bei gabaritų, krovinio pristatymo, greičio, ir ženkliai mažesnio poveikio aplinkai. Tokio svorio ir gabaritų krovinio transportavimas sausumos keliais, dėl poreikio įvertinti ir sustiprinti esamą kelių infrastruktūrą būtų sudėtingesnis ir truktų ilgiau.
„Didelių gabaritų įrenginių transportavimo vandens keliais patirties turime iš anksčiau – 2021-aisiais analogišku maršrutu gabenome tris „LitPol Link“ jungties išplėtimui būtinus autotransformatorius. Dėkoju visiems kolegoms, institucijoms, logistikos ir kitiems partneriams už sklandų bendradarbiavimą, vieningai dirbant dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Siekiant užtikrinti gyventojų, darbuotojų ir krovinio saugumą, noriu paprašyti gyventojų nesibūriuoti šalia kelių ir stebėti šią įspūdingą kelionę iš toliau.“ – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Alytaus sinchroninio kompensatoriaus kelionė sausuma
Nuo Marvelės iki Alytaus pastotės sinchroninis kompensatorius bus gabenamas sausuma, specialiai tokio krovinio transportavimui paruoštu maršrutu. Planuojama, jog krovinys pajudės rugsėjo 12 d. ir 93 km atkarpą įveiks per tris naktis, tad Alytaus pastotę turėtų pasiekti rugsėjo 15 dieną.
Ruošiantis kelionei iš Kauno į Alytų, buvo atlikta maršruto studija, įvertinta tiltų, pralaidų būklė, taip pat 181 sankirta su elektros linijomis, pritaikytos 5 žiedinės sankryžos, 20 posūkių ir sustiprintos tilto per Peršekės upę prieigos.
Siekiant sukelti kuo įmanoma mažiau nepatogumų gyventojams, įranga bus transportuojama tik naktį.
Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo bus prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje, į kurią įrenginys bus atvežtas kitąmet.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 7 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas ir Lietuvos izoliuoto darbo bandymas.
