2022-02-04
„Litgrid“ 2021 m. rezultatai: didesnis patikimumas, užbaigti strateginiai projektai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusiais metais dar labiau išaugino elektros tiekimo patikimumo rodiklius ir toliau sklandžiai įgyvendino strateginius projektus, reikalingus pasiruošimui sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
„Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinome užsibrėžtus tikslus ir dar labiau priartėjome prie strateginio tikslo – sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Bene svarbiausias įvykis – tarpsisteminės „LitPol Link“ jungties išplėtimas, kuris leistų mums jau dabar, esant būtinybei, veikti vienu dažniu su Lenkija. Metų pabaigoje kartu su partneriais PSE atlikome bandymą, kuris parodė, kad tam tikrai turime visas galimybes. Kiti svarbūs sinchronizacijos pasiekimai – pasirašėme sutartį dėl sinchroninių kompensatorių įrengimo ir įžengėme į kitą naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ etapą, kai mūsų ir partnerių PSE akcininkai patvirtino investicijas į didžiausią iš visų sinchronizacijos projektų. Įgyvendindami strateginius projektus neatsitraukiame ir nuo kasdienių mūsų funkcijų, kurios, pirmiausia, yra užtikrinti patikimą elektros tiekimą visai Lietuvai. Šioje sityje savo rezultatus pernai pagerinome kone dvigubai – tiek sumažėjo operatoriaus atsakomybei priskiriamų tiekimo atjungimų“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
2021 m. „Litgrid“ baigė du ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektus – „LitPol Link“ jungties išplėtimo ir Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo. Iš viso šiuo metu baigti 5 iš 17 projektų arba apie 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų. Baltijos šalys planuoja prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos prisijungti 2025 metais. Šių metų pradžioje ES šalims pritarus skirti 170 mln. eurų dotacijų, bendra parama sinchronizacijai viršijo 1,2 mlrd. eurų.
Vykdydama pilotinį projektą „Litgrid“ pernai prie perdavimo tinklo prijungė 1 MW galios bateriją – tai pirmasis tokio pobūdžio įrenginys Baltijos šalyse. Kartu su baterijos gamintoju atlikti bandymai parodė šių įrenginių galimybes prisidėti prie elektros perdavimo tinklo parametrų valdymo ir padės ateityje prie tinklo prijungti galingesnes energijos kaupimo sistemas.
Didesnis patikimumas
Sistemos patikimumą „Litgrid“ pagal tarptautinę praktiką matuoja dviem pagrindiniais rodikliais - operatoriaus atsakomybei priskiriamų nutraukimų vidutinės trukmės (angl. average interruption time, AIT) ir neperduotos energijos kiekio (angl. energy not supplied, ENS). 2021 m. abu šie rodikliai buvo geresni, t. y., mažesni, nei 2020 metais.
AIT siekė 0,112 min., kai užpernai šis rodiklis buvo 0,209 minutės. Tuo tarpu ENS 2021 m. sudarė 3,356 MWh, kai 2020 m. jis buvo 6,213 MWh. Rodiklių kokybinės reikšmės viršija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus 2021 m. „Litgrid“ uždavinius, kad AIT per visus metus neviršytų 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh.
2021 m. tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas (matuojamas vertinant laiką, kurį buvo galima naudotis jungtimi) buvo atitinkamai 97,27 proc. ir 87,48 procento. „LitPol Link“ prieinamumas, palyginti su pernai, mažėjo dėl planinių priežiūros darbų gegužę ir laikinų atjungimų užbaigiant vieno iš sinchronizacijos projektų – „Litpol Link“ jungties išplėtimo darbus.
Per 2021 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,936 TWh, 8,4 proc. daugiau nei 2020 m., kai perduota 10,089 TWh. Perduotos elektros energijos kiekio augimą daugiausiai lėmė auganti šalies ekonomika: preliminariais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2021 m. augo 5,1 proc.
Pajamos augo dėl didėjusių balansavimo paslaugų apimčių
Neaudituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos 2021 m. siekė 270,6 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės negu 2020 m.. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln. Eur ir buvo 3,4 karto didesnės nei 2020 m. Šių pajamų augimas neturi įtakos bendrovės pelningumui.
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 47,2 mln. eurų — 9 proc. mažesnis negu buvo 2020 m. Bendrovės grynasis pelnas buvo 19,5 mln. eurų, 27 proc. mažesnis nei 2020 m. Bendrovės rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to ženkliai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose.
Per 2021 m. „Litgrid“ investicijos siekė 53,2 mln. eurų, iš jų 64 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 36 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.