2024-11-11
Praėjusią savaitę nurimus vėjui, išaugusį elektros suvartojimą Lietuvoje užtikrino šiluminės elektrinės
Atvėsus orams praėjusią savaitę Lietuvoje didėjo elektros suvartojimas, jį užtikrino vietinės šiluminės elektrinės ir importas. Dėl elektros tinklo darbų ribojami Estijos ir Latvijos tarpsisteminiai pralaidumai, todėl Lietuvą ir Latviją pasiekia mažiau pigios elektros energijos iš Suomijos.
Lapkričio 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo kiek daugiau nei dvigubai nuo 55 Eur / MWh iki 118 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 97 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 250 GWh, paskutinį kartą tiek elektros per savaitę suvartota vasario pradžioje. Pagrindinė išaugusio elektros poreikio priežastis – vėstantys orai ir didesnis šildymo poreikis. Nurimus vėjui ir saulės elektrinėms gaminant nedidelius energijos kiekius, išaugusią elektros paklausą patenkino didesnis importas iš kaimyninių prekybos zonų ir vietiniai šiluminių elektrinių pajėgumai. Pirmą kartą šiemet didžiosios šiluminės elektrinės per savaitę pagamino daugiau elektros energijos nei vėjo ir saulės jėgainės kartu sudėjus. Praėjusią savaitę taip pat reikšmingai skyrėsi Estijos ir kitų dviejų Baltijos šalių elektros kainos. Įprasta, kad visų Baltijos valstybių kainos būna vienodos, tačiau dėl Estijoje vykdomų tinklo darbų yra apriboti pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos. Dėl to Latvijos ir Lietuvos negali pasiekti įprasti tranzitiniai srautai iš Suomijos, o Estijoje elektra buvo 20 Eur / MWh pigesnė“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 8 proc. nuo 231 GWh iki 250 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 49 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 122 GWh elektros energijos, tai yra 28 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 168 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės. Jų gamyba išaugo tris kartus nuo 17 GWh iki 52 GWh. Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 69 proc. nuo 121 GWh iki 38 GWh. Saulės elektrinių generacija sumažėjo 20 proc. nuo 9 GWh iki 8 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 13 proc. nuo 12 GWh iki 14 GWh. Kitos elektrinės pagamino 10 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 43 proc.
Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės generavo 31 proc., hidroelektrinės – 11 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 54 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 28 proc. nuo 116 GWh iki 148 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. importuoti iš Latvijos, o likę 17 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 83 proc. nuo 27 GWh iki 5 GWh. 18 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 46 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 36 proc. eksportuoti į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
