2025-10-20
Augant suvartojimui, elektros kaina praėjusią savaitę liko stabiliai aukšta
Vėsūs ir apniukę orai praėjusią savaitę didino elektros suvartojimą ir lėmė nedidelę saulės elektrinių gamybą. Sekmadienį vakare ir šiandien ryte vyravęs štilis formavo elektros kainų pikus. Dėl remonto darbų Kruonio transformatorių pastotėje, Baltijos šalyse iki spalio 30 d. apribota elektros prekyba su Šiaurės šalimis.
Spalio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 3 proc. nuo 126 Eur / MWh iki 130 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 109 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje sparčiai augo elektros vartojimas, pagrindinė to priežastis – apniukę ir vėsūs orai. Įpusėjus spalio mėnesiui saulės elektrinių gamyba elektros kainoms daro vis mažesnę įtaką. Per savaitę jos pagamino vos 18,9 GWh. Paskutinį kartą mažiau nei 20 GWh šiemet saulės jėgainės gamino paskutinę vasario savaitę. Nors vėjo jėgainės pagamino nemažai – 70 GWh, tačiau sekmadienį vėjas beveik visiškai nurimo, todėl vakare susiformavo didelė elektros kaina, 21:00–21:15 val. ji siekė 710 Eur / MWh. Minimalus vėjas fiksuojamas ir šiandien, o elektros kainos ryte šoktelėjo net iki 1051 Eur / MWh. Prie to prisideda ir vykdomi remonto darbai Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir sumažinti pralaidumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Šie remonto darbai truks iki spalio 30 d.“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. nuo 217 GWh iki 227 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 70 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 159 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 169 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 8 proc. nuo 76 GWh iki 70 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba išliko tokia pati – 45 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 21 proc. nuo 24 GWh iki 19 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 28 proc., saulės elektrinės – 12 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 8 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 36 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 41 proc. nuo 82 GWh iki 116 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 18 proc., o likę 10 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 33 proc. nuo 21 GWh iki 28 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 32proc. į Latviją, o likę 25 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 40 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
