Naujienos

2020-02-10

Didmeninė elektros kaina – beveik dvigubai mažesnė, nei pernai tuo pačiu metu

Vasario 3 – 9 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 13 % iki vidutinės 27,3 Eur/MWh ir išlieka 46 % mažesnė nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 15 % ir siekė 16,3 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos krito vienodai po 13 %, Lenkijoje kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai, o tuo tarpu Švedijos 4-oje zonoje kaina augo 2 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 68 % viso jų elektros energijos suvartojimo (415 GWh) – tai 14 % mažiau nei praėjusią savaitę. Generacija ketvirtadaliu augo tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje krito atitinkamai 16 % ir 21 % - tam įtakos turėjo šių dviejų šalių šiluminių elektrinių gamybos apimčių mažėjimas. Pagrindinės šiluminės elektrinės kartu gamino 79 % visos Baltijos šalių generacijos. Generacijos augimui Lietuvoje įtakos turėjo išaugusi gamyba visų tipų elektrinėse.
Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo 50 %, hidroelektrinių gamyba - 27 %, o šiluminių elektrinių gamyba 22 % sumažėjo. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 74 % iki 141 MWh, Latvijoje - 100 % iki 24 MWh, o Lietuvoje - 32 % iki 192 MWh gamybos. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 %.
Estijos vietinė generacija užtikrino 105 % viso šalies poreikio (208 GWh generacija iš 198 GWh poreikio), Latvijos – 85 % (131 GWh iš 155 GWh) ir Lietuvos – 29 % (76 GWh iš 261 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo ketvirtadaliu. Labiausiai – trimis ketvirtadaliais - augo hidroelektrinių gamyba. Tuo tarpu vėjo elektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba augo atitinkamai 32 % ir 9 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra praėjusią savaitę: vėjo elektrinės pagamino 43 %, šiluminės elektrinės - 42 %, o hidroelektrinės 15 % viswp .
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 70 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 1 %. Importo struktūra: 33 % iš trečiųjų šalių, 45 % iš Švedijos ir 22 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 19 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 98 % Lenkijos ir 2 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 70 %, o Lietuvos kryptimi nebuvo išnaudojamas. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 %, o Švedijos kryptimi nebuvo išnaudojamas. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 28 %, o Latvijos kryptimi – 2 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 33 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos 2 %.