Naujienos

2020-11-09

Įsijungus Astravo AE, elektros importas iš trečiųjų šalių neišaugo, „NordBalt“ atnešė į Lietuvą neigiamas kainas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ praėjusią savaitę nustačius nulinį pralaidumą komerciniam srautui iš Baltarusijos, elektros rinkos kainos iš esmės nesikeitė. Vidutinė savaitės kaina sumažėjo 5 %, tam įtakos turėjo praėjusią savaitę Baltijos jūros regione išaugusi vėjo generacija ir anksčiau laiko užbaigtas Lietuvos–Švedijos jungties „NordBalt“ remontas, į Lietuvos rinką atnešęs neigiamas kainas.
 
Lapkričio  2–8 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 5 % ir siekė 36,5 EUR / MWh. Ji buvo ketvirtadaliu mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinė kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kur kaina mažėjo atitinkamai 5 % ir 4 %.
 
„Praėjusi savaitė elektros rinkoje buvo išties permaininga, kai po švenčių – pirmadienio naktį Europoje pūstelėjus gūsingam vėjui elektros kainos nugarmėjo žemyn ir tose valstybėse kur gausu vėjo generacijos pasiekė neigiamą kainų ribą: Vokietijoje kaina smuko iki -10 Eur/MWh, o Lietuvoje ir Baltijos jūros regione (išskyrus Lenkiją), valandinė kaina pasiekė -1,7 Eur/MWh ribą. Skandinavijoje toliau vyrauja labai palankios meteorologinės sąlygos, o vandens rezervų lygis yra rekordiškai aukštas, todėl „NordBalt“ jungtis tris dienas buvo išnaudojama pilnai, o bendras savaitės išnaudojimas siekė 97 %“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Antradienį prie tinklo prijungus Astravo atominę elektrinę, „Litgrid“ nustatė nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos. Nuo ketvirtadienio Latvija atvėrė prekybos sieną su Rusija ir buvo pastebimas prekybos srautų augimas, tačiau kelių dienų vidurkis neviršijo šiemet buvusio Lietuvos importo per Lietuvos–Baltarusijos pjūvį.
 
Bendrai Latvija iš Rusijos praėjusią savaitę importavo 20 898 MWh elektros energijos, tai sudarė apie 7 % visų trijų Baltijos šalių importo arba apie 4 % galutinio šalių vartojimo.
 
„Litgrid“ nustačius nulinį pralaidumą Baltarusijoje pagaminta elektra Lietuvos rinkos nepasiekia, tačiau fizinis srautas su Baltarusija toliau fiksuotas – juo tranzitu per Baltarusiją ir Lietuvą perduota dalis Latvijos–Rusijos prekybos. Baltarusijos elektros sistema praėjusią savaitę buvo deficitinė arba save balansuojanti, tačiau ne perteklinė, todėl eksporto nevykdė.
 
Šiuo metu bandymus vykdanti Astravo AE antradienį buvo prijungta prie tinklo veikdama 250 MW galia, šeštadienį jos generacija buvo padidinta iki 400 MW, nuo sekmadienio 12 val. jėgainė elektros negamina.
 
 
Suvartojimas, gamyba, srautai
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 % ir siekė 242 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 16 %, vietos elektrinės užtikrino 36 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 88 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 40 %, hidroelektrinės – 21 %, kitos elektrinės – 19 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, augo 158 %, gamyba vėjo jėgainėse kilo 60 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys sumažėjo 69 %, o kitų elektrinių gamyba išliko stabili.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo srautas pakilo 32 %. 17 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 52 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, dar 26 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 132 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 96 % Lietuvos eksportuojamos elektros, per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 4 % elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 0 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 54 % pajėgumu Lenkijos kryptimi ir 15 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 97 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.