Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Šventinis laikotarpis mažina elektros kainą
2019-12-30

Šventinis laikotarpis mažina elektros kainą

Gruodžio 23 - 29 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 14 % iki vidutinės 36,2 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 5 % ir siekė 35,5 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 9 % kainos kritimas iki 35,7 Eur/MWh.
Elektros kaina sumažėjo ir Latvijoje bei Estijoje po 15 % (36,2 Eur/MWh).
Kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo elektros energijos suvartojimo sumažėjimas šventiniame laikotarpyje bei bendras elektros energijos kainos sumažėjimas regione. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 % ir siekė 528 GWh.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 48 % viso jų elektros energijos suvartojimo (255 GWh). Generacija mažėjo visose Baltijos šalyse – Lietuvoje 36 %, Latvijoje 14 % ir Estijoje 12 %. Visose šalyse generacijos sumažėjimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių kritimas. Latvijoje prie mažesnės generacijos taip pat prisidėjo ir sumažėjusi vienos pagrindinių šiluminių elektrinių generacija, o Estijoje krito visų pagrindinių šalies elektrinių gamyba.
Estijos vietinė generacija užtikrino 50 % viso šalies poreikio (84 GWh generacija iš 168 GWh poreikio), Latvijos – 87 % (119 GWh iš 137 GWh), Lietuvos – 23 % (51 GWh iš 222 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 37 % iki vid. 58 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 66 % iki 7 MWh, Lietuvoje - 57 % iki vid. 77 MWh generacijos.
Mūsų šalies vietinė elektros generacija sumažėjo 36 %. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 58 %, vėjo elektrinės 25 % ir hidroelektrinės 17 % vietinės generacijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 9 %. Importo struktūra: 76 % iš trečiųjų šalių, 17 % iš Švedijos, 4 % iš Latvijos ir 3 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 15 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 43 % Lenkijos, 38 % Latvijos ir 19 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 %, o Lietuvos kryptimi 9 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 37 %, o Švedijos kryptimi 16 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 4 %, o Latvijos kryptimi – 26 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 7 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 9 %.
 
Į viršų