Naujienos

2019-12-30

Šventinis laikotarpis mažina elektros kainą

Gruodžio 23 - 29 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 14 % iki vidutinės 36,2 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 5 % ir siekė 35,5 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 9 % kainos kritimas iki 35,7 Eur/MWh.
Elektros kaina sumažėjo ir Latvijoje bei Estijoje po 15 % (36,2 Eur/MWh).
Kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo elektros energijos suvartojimo sumažėjimas šventiniame laikotarpyje bei bendras elektros energijos kainos sumažėjimas regione. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 % ir siekė 528 GWh.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 48 % viso jų elektros energijos suvartojimo (255 GWh). Generacija mažėjo visose Baltijos šalyse – Lietuvoje 36 %, Latvijoje 14 % ir Estijoje 12 %. Visose šalyse generacijos sumažėjimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių kritimas. Latvijoje prie mažesnės generacijos taip pat prisidėjo ir sumažėjusi vienos pagrindinių šiluminių elektrinių generacija, o Estijoje krito visų pagrindinių šalies elektrinių gamyba.
Estijos vietinė generacija užtikrino 50 % viso šalies poreikio (84 GWh generacija iš 168 GWh poreikio), Latvijos – 87 % (119 GWh iš 137 GWh), Lietuvos – 23 % (51 GWh iš 222 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 37 % iki vid. 58 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 66 % iki 7 MWh, Lietuvoje - 57 % iki vid. 77 MWh generacijos.
Mūsų šalies vietinė elektros generacija sumažėjo 36 %. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 58 %, vėjo elektrinės 25 % ir hidroelektrinės 17 % vietinės generacijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 9 %. Importo struktūra: 76 % iš trečiųjų šalių, 17 % iš Švedijos, 4 % iš Latvijos ir 3 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 15 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 43 % Lenkijos, 38 % Latvijos ir 19 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 %, o Lietuvos kryptimi 9 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 37 %, o Švedijos kryptimi 16 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 4 %, o Latvijos kryptimi – 26 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 7 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 9 %.