2024-09-13
Sinchronizacijos naujienlaiškis. Lietuvos elektros perdavimo tinklas po sinchronizacijos: projektai ir planai
Nors prie sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais megaprojekto prisideda didžioji dalis „Litgrid“ darbuotojų, įmonės veikla yra platesnė ir įvairiapusiškesnė. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė ne tik kiekvieną dieną užtikrina patikimą Lietuvos elektros sistemos darbą, bet ir planuoja šalies ir regiono elektros energetikos vystymąsi dešimt ir daugiau metų į ateitį.
Artėjant sinchronizacijos momentui, apie tolimesnius „Litgrid“ planus stiprinant energetinę nepriklausomybę ir kuriant tvarią ateitį Lietuvoje pasakoja Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
Kokiu tikslu rengiamas 10 metų Lietuvos elektros perdavimo tinklų plėtros planas?
Elektros perdavimo tinklų vystymas – ilgas ir daug skirtingų sričių apimantis procesas. Rengdami 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą įvertiname esamą elektros energetikos sistemos būklę, numatome galimus elektros energijos ir galios poreikius bei pokyčius. Taip pat planuojame ir sistemos adekvatumo užtikrinimo galimybes ilgalaikėje perspektyvoje. Tai padeda mums geriau numatyti ir pasiūlyti perdavimo tinklų infrastruktūros plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas, reikalingas tinklo plėtrai ir atstatymui.
Kaip keisis elektros energetikos sektorius Lietuvoje ir regione?
Lietuva jau yra įžengusi į tvarios energetikos ateitį – sausumoje vystomi saulės ir vėjo elektrinių parkai, ruošiamasi jūrinio vėjo parkų plėtrai Baltijos jūroje, planuojami žaliojo vandenilio ir kiti strateginiai energetikos projektai. Lietuva iki 2030 metų turėtų ne tik pasigaminti elektros energijos vidaus poreikiams, bet ir sudaryti sąlygas vandenilio pramonės kūrimuisi bei likutinės energijos eksportui.
Šiems tikslams pasiekti reikalinga viso energetikos sektoriaus transformacija, iš tradicines iškastinio kuro rūšis keičiant į tvarią atsinaujinančių šaltinių energiją. Sektoriaus transformacija apima ne tik tradicinį elektros energijos gamybos ir vartojimo sektorių, bet ir tarpsektorinę integraciją – dekarbonizuojamą pramonę, šilumos ūkį, visų rūšių sausumos ir jūros transportą.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas – iki 2050 metų visą šiltnamio dujų efektą sukeliančią pirminę energiją pakeisti tvaria atsinaujinančių šaltinių energija. Šiam tikslui pasiekti reikės maždaug 7 kartus daugiau elektros energijos, nei vartojame dabar. Elektros perdavimo ir skirstymo infrastruktūra turės suteikti galimybes šio itin išaugusio kiekio transportavimui ir kartu užtikrinti sistemos darbo patikimumą ir stabilumą.
Kokios pagrindinės ir strateginės „Litgrid“ veiklos sritys po sinchronizacijos?
Atsižvelgdami į šiandieninį geopolitinį kontekstą vis didesnį dėmesį skiriame sistemos saugumo ir atsparumo didinimui, taip pat sistemos stabilumui reikalingo lankstumo užtikrinimui. Sparti elektros perdavimo sistemos plėtra neatsiejama nuo didelės apimties atsinaujinančių elektros energijos gamybos šaltinių, tarp jų jūros vėjo elektrinių, ir lankstaus elektros energijos vartojimo integracijos.
Nepriklausomai nuo regione vykstančių energetikos pokyčių, elektros sistemos patikimumas išlieka pagrindiniu „Litgrid“ uždaviniu. Todėl svarbi plėtros plano dalis yra perdavimo tinklo būklės palaikymas ir vystymas. Jis planuojamas atsižvelgiant į vartotojų ir gamintojų poreikius visu transformacijos laikotarpiu, kartu užtikrinant sąlygas skirtingų sektorių integracijai ir dekarbonizacijai.
Kokie didžiausi tinklų plėtros projektai numatomi per artimiausią dešimtmetį?
Artimiausiu metu planuojama įgyvendinti valstybei svarbi „Harmony Link“ sausumos jungtis su Lenkija. Ji užtikrins Baltijos elektros energetikos sistemos darbo patikimumą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje ir padidins elektros energijos rinkos integraciją, suteikdama 700 MW tarpsisteminės galios prekybai tarp Lietuvos ir Lenkijos prekybos zonų.
Naujų 330 kV elektros perdavimo linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša statyba leis padidinti Lietuvos elektros sistemos rytinės ir vakarinės dalių integralumą ir suteiks elektros energijos rinkai papildomą pralaidumą tarp Latvijos ir Lietuvos prekybos zonų. Taip pat šis projektas padidins galimybes į sausumos perdavimo tinklą integruoti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytą jūros vėjų Baltijos jūroje potencialą ir padidins sausumos atsinaujinančių energijos šaltinių prijungimo galimybes.
Su Latvijos elektros perdavimo operatore nagrinėjame poreikį ir galimybes po 2035 metų padidinti Lietuvos–Latvijos tarpsisteminę galią, kuri užtikrintų dar didesnį pralaidumą tarp dviejų šalių prekybos zonų ir dar didesnę atsinaujinančios elektros energijos integraciją Baltijos regione. Projektas jau netrukus bus svarstomas Europos perdavimo sistemų operatorių rengiamo 10 metų tinklų plėtros plano (TYNDP 2024) kontekste. Atlikus projekto naudų analizę, bus nuspręsta ar šį projektą verta įgyvendinti Europos mastu.
Taip pat su Vokietijos, Latvijos ir Estijos operatoriais nagrinėjame poreikį ir galimybes po 2040 metų sujungti Baltijos šalių ir Vokietijos elektros prekybos zonas jūrinėmis jungtimis. Elektros jungtys užtikrintų Baltijos jūros vėjo potencialo išnaudojimą, efektyvią integraciją, Baltijos elektros sistemos darbo patikimumą ir adekvatumą įgyvendinant dekarbonizacijos tikslus.
Kokius didžiausius pokyčius numatote kitose elektros energetikos srityse, ne tinklo plėtroje?
Dideli pokyčiai numatomi elektros energijos gamybos srityje. Lanksčią ir valdomą tradicinę generaciją pakeičia nuo oro sąlygų priklausoma ir kintanti atsinaujinančios energijos generacija, kuri taip pat turi prisitaikyti prie kitų elektros sistemos naudotojų poreikių.
Ateityje numatomi dideli reikalavimai sistemos lankstumui, kurį užtikrina nuo oro sąlygų nepriklausantys elektros energijos šaltiniai, kaupimo įrenginiai (baterijos), lankstaus elektros vartojimo, tokio kaip elektrolizės įrenginių, integracija, lankstaus poreikio galimybių analizė ir lankstumo paslaugų iš vartotojų (DSR), tokių kaip elektrifikuoto transporto, šilumos ūkio, sutelktos apkrovos, pramonės įgalinimas.
Visą naujienlaiškį galite rasti čia.
