Naujienos

2020-12-16

Sinchronizaciją palaiko daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų: pokytis per metus – ypač ryškus

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais palaikymas visuomenėje auga. Dar praėjusių metų rudenį šį strateginį Lietuvos projektą palankiai vertino apie pusė Lietuvos gyventojų, šiuo metu pritarimą prisijungimui prie Europos sinchroninės zonos rodo jau 7 iš 10, rodo atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
 
68 proc. Lietuvos gyventojų į klausimą, ar pritaria Lietuvos elektros tinklų sujungimui su kontinentinės Europos tinklais, atsakė teigiamai. Nepritaria 8 proc., dar 19 proc. nėra apsisprendę, rodo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymu „Spinter tyrimai“ lapkritį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1005 respondentai.
 
Palyginti, praėjusių metų rudenį atsakydami į tą patį klausimą pritarimą išreiškė 53 proc. apklaustųjų, o nepritarimą – 8 proc., nuomonės neturėjo 27 proc.
 
„Sinchronizacija yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių energetikos projektų per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tam, kad 2025 m. paliktume sovietmečiu sukurtą sistemą ir taptume savarankiškais Europos šalių bendrijos nariais elektros rinkoje, turime rekonstruoti ar pastatyti šimtus kilometrų linijų, nutiesti naują jūrinį kabelį su Lenkija, įrengti naujas ar atnaujinti esamas pastotes, sukurti sudėtingą dažnio valdymo sistemą. Tokios reikšmės projektui be galo svarbus Lietuvos gyventojų, kurie ir yra sinchronizacijos projekto galutiniai naudos gavėjai, pritarimas ir palaikymas“, – sako Vidmantas Grušas, l. e. p. „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
„Daugelis tyrimų rodo, kad  energetika labiau  domisi vyrai, tad ir apie sinchronizacijos projektus dažniau žino vyriškoji visuomenės dalis, tačiau svarbu pastebėti, kad per metus reikšmingi nuomonės pokyčiai šiuo klausimu įvyko visose socialinėse – demografinėse grupėse, o pritarimas sujungimui su kontinentiniais tinklais išaugo net 15 proc. punktų. Tai labai ženklus pokytis, tad galima drąsiai teigti, kad sinchronizacija turi visos visuomenės mandatą“, – sako Ignas Zokas, UAB „Spinter tyrimai“ vadovas.
 
Tyrimas taip pat parodė, kad išaugo ir gyventojų, žinančių apie sinchronizaciją, dalis. Į klausimą, ar teko girdėti apie sinchronizacijos projektą, teigiamai atsakė 58 proc., neigiamai –  42 procentai. Palyginti, prieš metus negirdėjusių buvo daugiau – 49 proc., o girdėjusių – 46 proc.
 
Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje.
 
Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.
 
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų. Sinchronizacijos projekto įgyvendinimui Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ jau paskirtas daugiau nei 1 mlrd. eurų finansavimas.
Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikia nutiesti naują jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“, sustiprinti vidinius Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą. Šiuo metu 3 iš šių projektų jau yra įgyvendinti.
 
Lietuvos gyventojų pritarimas sinchronizacijai
Ar jūs pritariate ar nepritariate Lietuvos elektros tinklų sujungimui su kontinentinės Europos tinklais?
 
 
Šaltinis: „Spinter tyrimai“ lapkričio 18–29 d. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, N=1005