2024-12-02
Praėjusią savaitę vėjo gamyba regione mažėjo, Suomijoje po remonto įjungti branduoliniai reaktoriai, elektros kaina Lietuvoje krito 4 proc.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba Lietuvoje mažėjo, tačiau elektros kainos nežymiai krito. Sėkmingai užbaigti branduolinių elektrinių remonto darbai Suomijoje ir visa galia veikusi „EstLink 1“ jungtis lėmė, kad pigesnės elektros importo srautai kompensavo mažesnę vėjo gamybą Baltijos šalyse.
Lapkričio 25 – gruodžio 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. nuo 90,1 Eur / MWh iki 86,6 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 86,3 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas išliko aukštas, o vietinių elektrinių gamyba krito. Nors vėjo elektrinių gamyba sumažėjo nuo rekordinių 133 GWh iki 81 GWh, ji vis tiek sudarė didžiausią Lietuvoje pagamintos energijos dalį. Nepaisant mažėjusios vietinės gamybos, elektros kainos Lietuvoje ir regione šiek tiek krito. Pagrindinės priežastys – sėkmingai baigti branduolinių reaktorių remonto darbai Suomijoje ir po planuotų techininės priežūros darbų įjungta „EstLink 1“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos. Dėl įjungtų atominių reaktorių elektros kainos Suomijoje praėjusią savaitę sumažėjo net 27 proc., nuo 67 Eur / MWh iki 49 Eur / MWh. Pigesnės elektros importo srautai į Estiją ir kitas Baltijos šalis iš Suomijos išaugo net 40 proc., tai lėmė mažesnes kainas visame regione“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. nuo 261 GWh iki 259 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 51 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 133 GWh elektros energijos, tai yra 34 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 200 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba sumažėjo 39 proc. nuo 133 GWh iki 81 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo trečdaliu nuo 31 GWh iki 21 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 16 proc. nuo 19 GWh iki 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 16 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 16 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 11 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 53 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 28 proc. nuo 120 GWh iki 154 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 11 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 76 proc. nuo 27 GWh iki 7 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 31 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 87 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
