2023-03-22
Žvilgsnis į Latviją: pažanga kelyje į sinchronizaciją
Latvijos perdavimo sistemos operatorė „Augstsprieguma tīkls“ (AST), rengdamasi sinchronizacijai su kontinentine Europa, žengė svarbius žingsnius įgyvendindama prisijungimui svarbių projektų programą. Praėjusių metų pabaigoje AST pasirašė sutartį dėl trijų sinchroninių kompensatorių tiekimo ir įrengimo bei sparčiai žengia į priekį rekonstruodamas oro linijas.
Tris sinchroninius kompensatorius Latvijoje už bendrą 114 mln. eurų sumą tieks bendrovė „EN&- SE Syncons“, bendra „Enersense“ ir „Siemens“ įmonė. Įranga bus sumontuota ir prijungta prie tinklo Ventspilyje, Liksnoje ir Grobinėje.
Pasak AST valdybos nario Arnio Daugulio, tikimasi, kad pirmasis sinchroninis kompensatorius bus pradėtas eksploatuoti per artėjančius 23 mėnesius, antrasis – per 27 mėnesius, o trečiasis – per 31 mėnesį arba iki 2025 m. spalio.
„Sinchroniniai kompensatoriai yra svarbūs elektros tinklo infrastruktūros elementai, užtikrinsiantys Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę ir perdavimo tinklo saugumą bei stabilumą. Šie įrenginiai garantuos reikiamą sistemos inerciją didelio gamybos šaltinio ar jungties gedimo atveju, kol bus aktyvuoti kiti rezervai, pakeisiantys prarastą energijos šaltinį ir grąžinantys visą sistemą į normalų darbo režimą. Sinchroniniai kompensatoriai bus įrengti trijose elektros perdavimo sistemos transformatorių pastotėse, kurių išplėtimas, skirtas sinchroniniams kompensatoriams prijungti, vyksta greičiau nei planuota“, – sako A. Daugulis.
Ruošiantis sinchronizacijai su kontinentine Europa, visose trijose Baltijos šalyse iš viso bus įrengti devyni sinchroniniai kompensatoriai, po tris kiekvienoje šalyje. Estijoje sinchroniniai kompensatoriai prijungti prie tinklo bus Kysos, Piusio ir Vero, o Lietuvoje – Alytaus, Telšių ir Neries transformatorių pastotėse.
Projektų įgyvendinimas bendrai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšomis.
Pasak A. Daugulio, sinchroninis kompensatorius – tai generatorius, kuris užtikrina dažnį ir pakankamą trumpojo jungimo galios kompensavimą perdavimo tinkle. Generatorius nėra prijungtas prie tinklo, o sukasi tuščiąja eiga, sukimuisi sunaudodamas palyginti nedidelį energijos kiekį iš tinklo.
Sėkmingai vyksta oro linijų rekonstrukcija
Rengdamasi sinchronizacijai su kontinentine Europa, Latvija taip pat stiprina pagrindines aukštos įtampos elektros perdavimo linijas su Estija.
Pasak A. Daugulio, pirmasis svarbus plėtros projektas „Estijos ir Latvijos trečioji 330 kV jungtis“, kurio metu buvo tiesiama nauja 330 kV elektros perdavimo linija iš Estijos į Rygos termofikacinę elektrinę-2 Latvijoje, pabaigtas 2020 m.
„Latvijos teritorijoje nutiesta 176 km ilgio 330 kV aukštos įtampos elektros perdavimo linija nuo Rygos termofikacinės elektrinės-2 pastotės iki Estijos sienos. Naujosios linijos perdavimo pajėgumas padidėjo apie 600 MW, o tai labai papildo Estijos–Latvijos tarpsisteminių linijų pralaidumą“, – priduria jis.
Šios jungties projekto, skirto 330 kV elektros perdavimo linijai tarp Rygos termofikacinės elektrinės-2 pastočių Latvijoje ir Kilingi Nemė Estijoje bei vidinei Estijos 330 kV elektros perdavimo linijai Harku–Sindis, išlaidos iš viso siekia 170 mln. eurų.
Dar vienas tinklo stiprinimo projektas – dviejų 50 km ilgio 330 kV linijų ruožų, besidriekiančių iš Latvijos į Estiją (Valmiera–Tartu ir Valmiera–Tsirgulyna), rekonstrukcija Latvijos teritorijoje.
„Ankstesnės elektros perdavimo oro linijos buvo statytos praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, jų statybos metu galioję standartai nebeatitinka dabartinės veiklos reikalavimų, pavyzdžiui, perdavimo pajėgumų skirtumai žiemos ir vasaros sezonais trukdo veiksmingai veikti elektros rinkai. Rekonstravus abi jungtis, perdavimo galia tarp Latvijos ir Estijos padidės maždaug 500 MW“, – sako A. Daugulis.
Elektros perdavimo linija „Valmiera–Tartu“ pradėta rekonstruoti 2022 m. rugpjūtį, o statybos darbus planuojama baigti iki 2023 m. gegužės.
Šiuo metu yra pristatytos visos linijos statybai reikalingos medžiagos, baigti esamos linijos laidų demontavimo darbai, vyksta senųjų atramų demontavimas, taip pat naujų atramų pamatų įrengimo, atramų montavimo ir kėlimo bei laidų traukimo darbai, aiškina A. Daugulis.
Planuojama, kad linijos „Valmiera–Tsirgulyna“ statybos darbai prasidės 2023 m. birželį ir bus baigti iki 2024 m. gegužės. 330 kV elektros perdavimo linijų Valmiera–Tartu ir Valmiera–Tsirguliina rekonstrukcijos kaštai su indeksacija sieks apie 28,2 mln. eurų.
Pilną sinchronizacijos naujienlaiškį galite rasti paspaudę šią nuorodą.
