2024-09-16
Praėjusį pirmadienį – rekordiškai maža elektros kaina, savaitės vidurkis augo 3 proc.
Praėjusį pirmadienį susiformavo mažiausia elektros kaina darbo dieną šiais metais. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 Eur / MWh. Savaitės kainos vidurkis kito nežymiai ir augo 3 proc. Daugiausia elektros Lietuvoje pagamino vėjo elektrinės.
Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc. nuo 93 Eur / MWh iki 96 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo 89 Eur / MWh.
„Pasibaigus Suomijos–Estijos jungties „EstLink 2“ remontui, Baltijos šalyse kiekvieną dieną stebėjome elektros kainos pokyčius. Praėjusį pirmadienį Baltijos šalyse formavosi Skandinavijai būdinga žema elektros kaina – vidutinė paros kainos Lietuvoje ir Latvijoje buvo 5 Eur / MWh, o valandinės kainos neperkopė 30 Eur / MWh net piko valandomis. Likusią savaitės dalį dėl atsijungusio „Olkiluoto 2“ atominės elektrinės reaktoriaus Suomijoje ir mažesnės saulės elektrinių generacijos elektros kaina sugrįžo į mūsų regionui įprastą lygį. Savaitės pabaigoje didesnį energijos kiekį gamino šiluminės elektrinės, o saulės elektrinių gamyba dėl debesuotų orų ir trumpėjančio šviesaus paros laiko sumažėjo“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 219 GWh iki 224 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 137 GWh elektros energijos, 7 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 146 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 2 proc. nuo 53 GWh iki 54 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 39 proc. nuo 46 GWh iki 28 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 9 proc. nuo 14 GWh iki 16 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 37 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba augo nuo 21 GWh iki 28 GWh. Kitos elektrinės pagamino 10 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 21 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 21 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 43 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 15 proc. nuo 142 GWh iki 164 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 21 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 26 proc. nuo 47 GWh iki 59 GWh. 57 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 43 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 42 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
