2025-10-13
„NordBalt“ kasmetinis remontas ir nedidelis vėjas praėjusią savaitę lėmė didesnes elektros kainas
Po kasmetinio remonto praėjusią savaitę „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija buvo įjungta dviem dienomis anksčiau nei planuota, elektros kaina šios savaitės pradžioje stabilizavosi. Vis tik jungties neprieinamumas darbo dienomis, maža vėjo generacija, besitęsiantys Kruonio ir Rygos elektrinių remonto darbai didino elektros kainą praėjusią savaitę. Elektros energiją Lietuvoje užtikrino augusi šiluminių elektrinių gamyba.
Spalio 6 – 12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 48 proc. nuo 85 Eur / MWh iki 126 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 87 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę fiksavome itin aukštas kainas, nematytas nuo kovo mėnesio. Pagrindinė to priežastis buvo Lietuvos – Švedijos jungties „NordBalt“ kasmetinis remontas. 700 MW galios jungtis įprastai leidžia importuoti didelį kiekį pigesnės elektros energijos iš Švedijos. Kitas svarbus veiksnys – minimali vėjo generacija savaitės pradžioje. Antradienį vėjo jėgainės pagamino vos 0,2 GWh, palyginti, įprasta vėjo elektrinių dienos gamyba siekia apie 10 GWh. Dėl šių sąlygų elektros suvartojimo pikų laikotarpiais rinkoje formavosi aukštos kainos – iki 1174 Eur / MWh. Tačiau remontas baigtas anksčiau laiko ir jungtis jau veikia nuo penktadienio popietės“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. nuo 224 GWh iki 217 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 78 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 169 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 146 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 25 proc. nuo 61 GWh iki 76 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 43 proc. nuo 32 GWh iki 45 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 17 proc. nuo 29 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 45 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 27 proc., saulės elektrinės – 14 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 7 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 27 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 31 proc. nuo 119 GWh iki 82 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 46 proc. iš Latvijos, 41 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 13 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 33 proc. nuo 31 GWh iki 21 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likęs 31 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
