Naujienos

2021-01-18

Šalti orai toliau augina elektros paklausą, kaina – didžiausia per beveik 2 metus

Visoje Europoje vyraujanti žema temperatūra toliau lemia didelę elektros paklausą, o permaininga vėjo elektrinių gamyba savaitės pabaigoje sumažėjo. Savaitės vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje pasiekė lygį, nematytą nuo 2019 m. pradžios.
 
Sausio  11–17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo trečią savaitę iš eilės iki 60,0 Eur / MWh. Palyginti su praėjusią savaite, kaina buvo 12 % aukštesnė. Tokia pati vidutinė savaitės kaina buvo ir Švedijos pietinėje dalyje (SE4). Toks pat kainų augimas buvo ir Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinė savaitės kaina siekė 59,9 Eur /  MWh.
 
„Besitęsiant žiemiškiems orams Suomijoje momentinis elektros suvartojimas pasiekė rekordinį per paskutinius penkerius metus 15,1 GW lygį. Švedijoje kainų augimas buvo nuosaikesnis ir Lietuvos importas iš Švedijos (SE4) per „NordBalt“ jungtį išaugo daugiau nei du kartus nuo 38 GWh iki 87 GWh. Savaitės pradžioje gausiai gaminant vėjo elektrinėms elektros vidutinės dienos kainos Lietuvoje laikėsi žemiau 50 Eur / MWh ribos, tačiau pradėjus mažėti vėjo gamybai, penktadienį Lietuvoje vidutinė dienos kaina pasiekė net 78 Eur / MWh. Tokia pati kaina buvo Baltijos šalyse ir Suomijoje. Atėjus savaitgaliui vėjo gamyba išliko itin maža, pavyzdžiui, visos Lietuvoje esančios vėjo elektrinės piko metu gamino mažiau nei vieną megavatą elektros energijos, kas sudarė mažiau nei 0,05 % Lietuvos suvartojimo. Palyginti, savaitės pradžioje tų pačių vėjo elektrinių suminė gamyba siekė virš 400 MW, arba 35 % šalies suvartojimo. Vidutinė savaitės kaina pasiekė 60 Eur / MWh – paskutinė savaitė, kai fiksavome tokį vidurkį, buvo 2019 m. vasarį“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Pasak jo, dėl didelio suvartojimo ir šaltų orų, situacija išlieka įtempta ne tik kainų, bet ir sistemos patikimumo prasme, kai dėl įvykusių audrų vykdomi neplanuoti oro linijų remontai ar avarijos pakoreguoja elektrinių planus ir situacijai suvaldyti naudojami rezerviniai pajėgumai.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 % ir siekė 265 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 5 %, o vietos elektrinės užtikrino 31 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 83 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 34 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 25 %, hidroelektrinės – 21 %, kitos elektrinės – 19 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 5 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 35 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 2 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 7 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 6 %. 18 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 38 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 8 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 21 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 67 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 32 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 0 %. Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 22 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 25 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 74 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
 
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.