2024-02-12
Praėjusią savaitę sumažėjusią vėjo generaciją keitė šiluminės elektrinės
Vėjo elektros gamyba, vasario pradžioje buvusi rekordinė, praėjusią savaitę sumažėjo perpus, o šiluminių elektrinių gamyba augo. Dėl sugrįžusių vėsių orų elektros kainos didėjo visame regione, ypač Suomijoje, kur jos šoktelėjo beveik 10 kartų.
Vasario 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 49 proc. nuo 64,56 Eur / MWh iki 96,2 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje. O Estijoje elektros kaina siekė 99,27 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę į Šiaurės Europą grįžę šalčiai lėmė augusias elektros kainas visame regione. Didžiausias pokytis fiksuotas Suomijoje, kurioje paskutinę sausio savaitę elektros kaina buvo mažiausia Europoje ir siekė vos 11 Eur / MWh, o praėjusią savaitę ji pakilo net iki 104 Eur / MWh. Pagrindinė pokyčio priežastis buvo smarkiai mažėjusi vėjo jėgainių generacija ir ją keitusi brangesnė šiluminių jėgainių gamyba. Lietuvoje vėjo gamyba mažėjo perpus, o šiluminės elektrinės gamino beveik tris kartus daugiau – apie 54 GWh. Prie to prisidėjo ir iš anksto planuotas Elektrėnų komplekso 8 bloko bandymas ketvirtadienį, sutapęs su didžiausiu elektros poreikiu praėjusią savaitę“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir prieš savaitę – 261 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 154 GWh elektros energijos – 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietos gamyba siekė 176 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, nors jų gamyba mažėjo 50 proc. nuo 119 GWh iki 60 GWh. Šiluminės elektrinės generavo beveik tris kartus daugiau nei savaitę prieš tai, jų gamyba augo nuo 20 GWh iki 54 GWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo 14 proc. – nuo 16 GWh iki 22 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis didėjo 29 proc., nuo 142 GWh iki 183 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 37 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 58 proc. nuo 44 GWh iki 70 GWh. 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 3 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 4 proc. Lenkijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
