2023-04-03
Praėjusią savaitę šalti orai išaugino elektros suvartojimą, itin didelė hidroelektrinių gamyba padengė augantį poreikį
Pavasariniai potvyniai Latvijoje lėmė, kad šalies hidroelektrinės pagamino beveik dvigubai daugiau, nei Latvijos elektros suvartojimas. Tai padėjo užtikrinti dėl sugrįžusių šalčių regione augantį suvartojimą, didmeninės elektros rinkos kainos didėjo ne taip sparčiai, kaip daugelyje kitų Europos šalių.
Kovo 27 – balandžio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 35 procentais nuo 56 iki 76 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 72 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę į mūsų regioną grįžo šalti orai ir dėl to reikšmingai išaugo suvartojimas, Lietuvoje vartojome 4 proc. daugiau elektros energijos nei savaitę prieš tai. Panašiai suvartojimas augo ir Estijoje bei Latvijoje, o reikšmingų pokyčių vėjo ar saulės gamyboje nebuvo. Tačiau antrą savaitę iš eilės Baltijos šalyse daugiausiai elektros gamino hidroelektrinės Latvijoje. Kovo 20–26 dienomis jos pagamino 177 GWh elektros energijos, tačiau praėjusią savaitę jos gamino net 229 GWh, tai yra maždaug 100 GWh daugiau nei patys latviai suvartojo. Dėl to net 77 proc. importo į Lietuvą pateko iš Latvijos. Nors didmeninės elektros kainos šoktelėjo visose „NordPool“ sistemos zonose iš dalies dėl augančios paklausos, tačiau Baltijos šalyse kainos išliko mažesnės nei centrinėje Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje fiksuota 89 Eur / MWh kaina“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 procentais, palyginti su ankstesne savaite: nuo 204 GWh iki 213 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 39 procentų šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros energijos – 1 procentu mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 83 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, o jų generacija išliko panaši kaip ir savaitę prieš tai – apie 40 GWh. Hidroelektrinės gamino 10 procentų daugiau nei prieš savaitę, jų gamyba išaugo nuo 18 GWh iki 20 GWh. Šiluminės elektrinės antrą savaitę iš eilės gamino apie 16 GWh, o saulės jėgainės pagamino 5 GWh – jų gamyba sumažėjo 20 proc. nuo 6 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 19 procentų Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 49 procentus, hidroelektrinės – 24 procentus, saulės elektrinės – 6 procentus, o kitos elektrinės – 2 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 procentai šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 15 procentų, nuo 175 GWh iki 201 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 23 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 76 procentai iš Latvijos, o likęs 1 procentas buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 40 procentų nuo 40 GWh iki 55 GWh. 90 proc eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 10 proc. į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 85 procentai Lenkijos kryptimi ir 2 procentai Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 5 procentas Švedijos kryptimi ir 38 procentai Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
