2022-06-06
Elektros kainas gegužę 41 proc. išaugino įvykiai Suomijos ir Latvijos rinkose
Pokyčiai Suomijos rinkoje – sustabdyta prekyba su Rusija ir uždarytas vienas atominės elektrinės reaktorius, o taip pat reikšmingai sumažėjusi Latvijos hidroelektrinių gamyba lėmė, kad gegužę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei trečdaliu, mėnesio rinkos apžvalgoje skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje gegužę buvo 164,7 Eur / MWh. Tai 41 proc. daugiau nei balandį, kai kaina siekė 116,5 Eur / MWh.
„Šylant orams vidutinis valandinis suvartojimas elektros Lietuvoje praėjusį mėnesį sumažėjo 13 proc., o nebrangi vietos atsinaujinančių išteklių gamyba beveik nepakito – šiek tiek mažesnę vėjo generaciją pakeitė padidėjusi saulės elektrinių gamyba. Vis dėlto kainos augo ir tai labiausiai lėmė išoriniai veiksniai, pirmiausia – pokyčiai Suomijoje ir Latvijoje“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasak jo, Suomija balandžio pabaigoje iš dalies apribojo elektros importą iš Rusijos, o gegužės viduryje Rusija visai nutraukė komercinius elektros mainus su Suomija. Tai sutapo su Olkiluoto atominės elektrinės 1 reaktoriaus remontu, kuris prasidėjo gegužės 8 d. ir tęsis iki birželio vidurio. Galiausiai vėjo generacija Suomijoje, kaip ir kitur Baltijos jūros regione, taip pat mažėjo.
„Visos šios priežastys lėmė, kad Suomijoje, kuri balandį džiaugėsi mažesnėmis kainomis nei Švedija, elektra pabrango 67 proc., o eksportas į Baltijos šalis sumažėjo maždaug trečdaliu. Šalis netgi pradėjo importuoti elektrą iš Baltijos valstybių: jei nuo šių metų pradžios Suomija iš Estijos buvo importavusi kiek mažiau nei 1 GWh energijos, tai vien per gegužę importuota apie 19 GWh“, – teigia L. Varanavičius.
Kitas svarbus veiksnys, pasak jo, yra Latvijos hidroelektrinių gamybos sumažėjimas. Po to, kai balandžio mėnesį vien šių elektrinių gamyba viršijo visą Latvijos suvartojimą ir tokiu būdu mažino kainas Baltijos šalyse, gegužės mėnesį hidroelektrinių generacija Latvijoje susitraukė 244 GWh arba maždaug per pusę. Sumažėjus pasiūlai, brangiau energiją gaminančios Estijos šiluminės elektrinės gegužę generavo 70 proc. arba 191 GWh daugiau, o Lietuvos importas iš Lenkijos išaugo 10 kartų.
Pirmąją birželio savaitę šios tendencijos nesikeitė: vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 185,9 Eur / MWh ir buvo 15,2 proc. didesnė nei prieš tai buvusią savaitę. Panašiai ir Latvijoje – kaina išaugo 14,5 proc. iki 182,9 Eur / MWh. Tuo metu Estijoje elektra atpigo 1 proc. iki 149,6 Eur / MWh. Šį išsiskyrimą tarp Baltijos šalių lėmė toliau besitęsianti vienos iš jungčių tarp Latvijos ir Estijos rekonstrukcija.
Suvartojimas, gamyba, prekyba
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 892 GWh, tai 9,9 proc. mažiau nei balandį, kai suvartojimas siekė 990 GWh. Vidutinis valandinis suvartojimas šalyje mažėjo apie 13 %. Suvartojimo mažėjimą lėmė šylantys orai ir trumpėjantis tamsusis paros metas.
Elektros gamyba gegužę siekė 261 GWh, tai 16 proc. mažiau nei balandį, kai Lietuvos elektrinės pagamino 310 GWh elektros energijos. Vietos elektrinės užtikrino 28 % šalies elektros energijos suvartojimo. Vien atsinaujinančių energijos išteklių gamyba išliko beveik nepakitusi ir siekė 181 GWh, o tai sudarė 69 proc. visos pagamintos elektros energijos.
Elektros importas padengė apie 72 proc. elektros suvartojimo. Palyginti su balandžio mėnesiu, importas siekė 813 GWh ir mažėjo 19 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 43 proc. viso importo, iš Latvijos – 40 proc., iš trečiųjų šalių – 8 proc., iš Lenkijos – 9 proc. Eksportas mažėjo perpus iki 131 GWh, o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (79 proc.), likusi dalis – į Latviją (20 proc.) ir Švediją (1 proc.).
Nuo gegužės 22 d., elektros biržos operatorei „Nord Pool“ priėmus sprendimą stabdyti „Inter RAO“ grupės įmonių prekybą, elektra iš Rusijos nebėra importuojama į Baltijos šalis.
