2024-04-05
Kovą saulės elektrinių gamyba augo 10 kartų, elektros kaina mažėjo 9 procentais
Vėjuoti ir saulėti orai kovo mėnesį lėmė aukštą atsinaujinančių šaltinių elektros gamybą. Pasibaigus žiemai ir atšilus orams mažėjo elektros vartojimas. Dėl šių priežasčių elektros kaina mažėjo 9 procentais.
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 68 Eur / MWh. Tai 9 proc. mažiau, palyginti su vasario mėnesiu, kai kaina buvo 75 Eur / MWh.
Pasak Ramūno Bikulčiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento l. e. p. vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms kovą turėjo kovą atšilę orai ir dėl to visame regione mažėjęs elektros vartojimas, stabiliai aukšta hidroelektrinių ir vėjo jėgainių generacija, 10 kartų daugiau nei vasarį gaminusios saulės elektrinės.
„Kovo mėnesį toliau stebėjome pavasarinius pokyčius elektros rinkose. Dėl šiltėjančių orų ir ilgesnių dienų mažėjo elektros suvartojimas ir net 10 kartų išaugo saulės jėgainių generacija. Vasarį fiksuoti aukšti hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gamybos rodikliai išliko stabilūs. Mažėjant suvartojimui ir augant vietinių elektrinių gamybai, jos užtikrino maždaug 59 proc. Lietuvos suvartojimo. Taip pat simboliška, kad kovo 11 d., pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo, Lietuvos elektrinių paros gamyba buvo didesnė nei paros suvartojimas. Įprastai didžiąją dalį elektros poreikio Lietuva užsitikrindavo importuodama, tačiau pastaraisiais metais auganti atsinaujinančių energijos išteklių integracija leidžia vis daugiau pasigaminti patiems“, - sako R. Bikulčius.
„Litgrid“ Strategijos departamento l. e. p. vadovo teigimu, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.
„Kovą vyko nemažai branduolinių reaktorių remontų Šiaurės šalyse. Didžiausias reaktorius Europoje – Suomijos „Olkiluoto 3“ visą kovą buvo remontuojamas ir turėtų būti paleistas tik balandžio 20 d. Tai 1,6 GW galios reaktorius, įprastai užtikrinantis apie 15 proc. Suomijos elektros poreikio. Taip pat neplanuotai remontuoti ir Švedijos „Forsmark“ antrasis (1,2 GW) ir trečiasis (1,1 GW) reaktoriai. Remontai mažino elektros pasiūlą ir šiek tiek didino jos kainą Suomijoje ir Skandinavijoje.“ – teigia R. Bikulčius.
Elektros suvartojimas mažėjo
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje.
Didžiausias kainos pokytis fiksuotas Skandinavijos šiaurinėse prekybos zonose, kur elektros kaina augo daugiau nei ketvirtadaliu ir pasiekė 50 Eur / MWh ribą, tačiau čia elektra vis tiek išliko pigiausia visame regione. Didžiausia elektros kaina fiksuota Lenkijoje – 75 Eur / MWh. Vokietijoje elektros kaina išaugo 6 proc. nuo 61 Eur / MWh iki 65 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 68,2 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 170,2 ir 88,7 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1030 GWh. Palyginti su vasariu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 6 procentais.
Saulės elektrinių gamyba augo 10 kartų
Bendrai Lietuvoje per kovą buvo pagaminta 612 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei vasarį, kai generacija siekė 564 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės kovą gamino daugiausiai – apie 49 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išliko tokia pati, kaip ir vasarį – apie 300 GWh. Saulės jėgainių gamyba išaugo 10 kartų nuo 9 GWh vasarį iki 93 GWh kovą. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 36 proc. nuo 97 GWh iki 62 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 4 proc. nuo 97 GWh iki 93 GWh. Kitų elektrinių generacija išliko panaši, kaip ir prieš mėnesį - apie 60 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 53 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 660 GWh, palyginti su vasario duomenimis, jis mažėjo 5 proc. nuo 692 GWh. Kovą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 60 proc., iš Latvijos – 22 proc., o iš Lenkijos importuota 18 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį mažėjo 27 proc, palyginti su vasario mėnesiu, nuo 155 GWh iki 113 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 72 proc., 25 proc. – į Lenkiją, o likę 4 proc. į Švediją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika irsrautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
