2025-08-11
Vėjuota savaitė Skandinavijoje atpigino elektrą Baltijos šalyse
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energija atpigo daugiausia dėl itin vėjuotų orų Skandinavijoje, kurie leido į regioną importuoti didelius kiekius pigios elektros. Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina mažėjo beveik trečdaliu, užfiksuotos net 19 valandų, kai elektros kainos buvo neigiamos.
Rugpjūčio 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 28 proc. nuo 52 Eur / MWh iki 37 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 31 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros rinkose išskirtinės dienos buvo antradienis ir trečiadienis. Per šias dvi paras fiksavome net 19 valandų kai elektros kainos buvo neigiamos, o 5 Eur / MWh ribą kainos perkopė vos 7 iš 48 valandų. Vėjuoti orai Skandinavijoje visą savaitę leido importuoti pigią elektros energiją į Baltijos šalis, o savaitės viduryje išaugusi vietos vėjo gamyba lėmė minimalias kainas šalyje. Likusiomis dienomis vėjo gamyba buvo sumažėjusi ir kainos tapo permainingos. Dėl saulės gamybos vidurdienį jos nukrisdavo iki 0 – 5 Eur / MWh ribos, o vakare, kai vartojimas didžiausias, pašokdavo beveik iki 200 Eur / MWh ribos. Dar kartą galėjome įsitikinti, kad kitos paros prekybos rinkoje yra vietos lankstiems sprendimams, o dar didesnės galimybės slypi balansavimo rinkose, kuriose pastaruoju metu fiksuojamos išaugusios kainos“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. nuo 206 GWh iki 200 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 64 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 127 GWh elektros energijos – 18 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 107 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 11 proc. nuo 41 GWh iki 45 GWh. Vėjo jėgainių generacija augo 18 proc. nuo 38 GWh iki 44 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 19 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 5 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 35 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 11 proc. nuo 137 GWh iki 121 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. iš Latvijos, o likę 5 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 1 proc. nuo 29 GWh iki 30 GWh. 67 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 18 proc. į Latviją, o likę 15 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
