2022-03-28
Stipriai išaugusi vėjo generacija sumažino elektros kainas Lietuvoje
Praėjusią savaitę dvigubai šoktelėjusi vėjo elektrinių generacija ir išaugęs importas iš Skandinavijos lėmė toliau krintančias elektros kainas. Šylant orams elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo 2 procentais.
Kovo 21 - 27 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, krito 10 proc. ir siekė 151,2 Eur/MWh. Tokia pat elektros kaina buvo ir Latvijoje, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse – 145,4 Eur/MWh.
„Praėjusios savaitės pradžioje elektros kainos Lietuvoje siekė apie 200 Eur/MWh, tačiau savaitės pabaigoje stipriau pradėjęs pūsti vėjas bei išaugęs importas iš Švedijos kainas šeštadienį sumažino iki 60 Eur/MWh. Dėl augančios vėjo generacijos kainos dar labiau krito Švedijos 4 zonoje, iš kurios importavome didelę dalį elektros energijos. Dvigubai išaugusi vėjo generacija Lietuvoje atsvėrė penktadaliu mažėjusią hidroelektrinių gamybą bei savaitės pabaigoje apniukus orams kritusią saulės jėgainių gamybą. Pastarosiomis savaitėmis šylant orui stebime mažiausią suvartojimą nuo lapkričio pradžios, o smunkanti elektros energijos paklausa taip pat prisideda prie krintančių kainų šalyje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 2 proc. ir siekė 241 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 82 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės bei vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino po 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Hidroelektrinės pagamino 22 proc., saulės elektrinės 11 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Daugiausiai augo vėjo jėgainių generacija, ji išaugo beveik dvigubai ir siekė 25 GWh. Tačiau hidro bei saulės generacija sumažėjo apie 20 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 2 proc., iki 231 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 44 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 44 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 1 proc. per sieną su Lenkija „LitPol Link“ jungtimi.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 39 proc., iki 63 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 88 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
