2024-12-06
Lapkritį elektros kaina mažėjo 3 procentais, augo elektros suvartojimas ir vėjo elektrinių gamyba
Lapkritį Lietuvoje 10 procentų didėjo elektros suvartojimas, daugiausia elektros generavo vėjo jėgainės. Didelė vėjo elektrinių gamyba leido sušvelninti regione vykusių elektrinių ir tinklo remontų įtaką elektros kainai, ji mažėjo 3 proc. Lapkritis regiono elektros rinkoje pasižymėjo Suomijos branduolinių reaktorių remontu ir permainingomis kainomis Vokietijoje.
Lapkričio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažėjo 3 proc. – nuo 91,5 Eur / MWh iki 88,6 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, augęs elektros suvartojimas ir branduolinių jėgainių remontas Suomijoje.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino net 374 GWh ir užtikrino trečdalį viso Lietuvos elektros suvartojimo. Lapkritį net dešimtadaliu išaugo elektros vartojimas, o valandinis suvartojimas kelis kartus perkopė 2 GW ribą. Saulės elektrinės lapkritį gamino nereikšmingus energijos kiekius ir didelės įtakos rinkai nebeturės iki pavasario. Nemažas iššūkis regiono elektros rinkai buvo dviejų Suomijos atominių reaktorių, kurių suminė galia siekia 2,1 GW, atsijungimas antroje mėnesio pusėje. Tačiau šį trūkumą padengė aukšta vėjo elektrinių gamyba, todėl elektros kainos reikšmingai neišaugo, o reaktoriai į rinką grįžo po 4 dienų. Dėl tinklo remonto darbų Estijoje praėjusį mėnesį elektra kainavo vidutiniškai 6 Eur / MWh mažiau nei Lietuvoje“, – sako A. Krasauskienė.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė pastebi didelį elektros kainų kintamumą Vokietijoje.
„Antrą lapkričio savaitę Vokietijoje vyko „Dunkelflaute“ reiškinys, kai vyravo itin maža vėjo ir saulės elektrinių generacija. Tokių periodų metu elektros poreikį dažniausiai užtikrina palyginti brangiai elektrą gaminančios šiluminės elektrinės, o ekstremaliais atvejais rinkos kaina gali pakilti ir į rekordines aukštumas. Taip įvyko lapkričio 6 d. 18 val., kai Vokietijoje elektros kaina pasiekė net 820 Eur / MWh – vieną aukščiausių kainų pastaraisiais metais. Panašios sąlygos, didėjant AEI kiekiui elektros sistemose, turės vis didesnę įtaką ir kitose šalyse, o išvengti vis didesnių kainų šuolių gali padėti kaupimo įrenginiai, lanksti elektros paklausa ir patikimą generaciją užtikrinančios elektrinės“, – teigia Aistė Krasauskienė.
Didžiausia elektros kaina regione – Lenkijoje
Latvijoje elektros kaina lapkritį buvo 88,7 Eur / MWh, o Estijoje – 82,5 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – 120,5 Eur / MWh. Labiausiai kainos augo pietinėse Švedijos zonose. SE3 prekybos zonoje kaina išaugo nuo 20 Eur / MWh iki 57,7 Eur / MWh, o SE4 kaina per mėnesį padidėjo nuo 26,5 Eur / MWh iki 73 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 88,6 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 226,6 ir 105,2 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1087 GWh. Palyginti su spaliu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 10 procentų.
Daugiausia gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per lapkritį buvo pagaminta 655 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 602 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 60 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės lapkritį gamino daugiausiai – apie 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo trečdaliu nuo 281 GWh iki 374 GWh lyginant su spaliu. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 70 proc. nuo 81 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 13 proc. nuo 75 GWh iki 65 GWh. Šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 9 proc. nuo 133 GWh iki 145 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 46 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 49 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 578 GWh, palyginti su spalio duomenimis, jis išliko tame pačiame lygyje. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 68 proc., iš Latvijos 19 proc., o iš Lenkijos importuota 13 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 9 proc., palyginti su spalio mėnesiu, nuo 75 GWh iki 69 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78 proc., 11 proc. į Lenkiją, o likę 10 proc. į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
