2025-11-05
Spalis – pirmas mėnuo su 15 minučių prekyba elektros rinkoje: kainas formavo remontai ir vėjas
Praėjusį mėnesį elektros kainoms didelę įtaką turėjo tarpsisteminių jungčių ir elektrinių remontai bei ribojimai. Reikšmingai sumažėjusią saulės jėgainių gamybą kompensavo išaugusi vėjo generacija. Taip pat spalį prasidėjo elektros prekyba 15 minučių intervalais kitos dienos rinkoje.
Spalio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 25 proc. nuo 84 Eur / MWh iki 105 Eur / MWh.
Pasak Pauliaus Kozlovo, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo tarpsisteminių jungčių ir elektrinių remontai bei ribojimai ir tai, kad vėjo elektrinės sušvelnino saulės jėgainių gamybos mažėjimą.
„Spalį stebėjome elektros kainų augimą, o pagrindiniai veiksniai lėmę elektros kainų pokyčius buvo įvairūs remontai ir ribojimai. Mėnesio pradžioje sėkmingai atliktas metinis „NordBalt“ jungties remontas. Jo metu, spalio 7 dieną, fiksavome didžiausią elektros kainą šį mėnesį – 291 Eur / MWh. Tą dieną vėjo elektrinės pagamino vos 240 MWh, palyginti, jų vidutinė gamyba būna apie 10 GWh. Tačiau spalį pasitaikė vos kelios dienos, kai vėjo generacija buvo nedidelė. Per visą mėnesį vėjo jėgainės pagamino 385 GWh – daugiausia nuo birželio mėnesio. Vėjo gamyba kompensavo antroje mėnesio pusėje beveik perpus sumažėjusią saulės elektrinių generaciją.
Antroje mėnesio pusėje buvo atliekami Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai. Jie lėmė šios elektrinės bei tarpsisteminių jungčių ribojimus tarp Lietuvos–Švedijos ir Estijos–Suomijos. Tačiau šį kartą įtaka kainoms buvo mažesnė dėl vėjuotų orų, o ribojimai užbaigti laiku, mėnesio gale. Lapkritį prasidėjo 445 MW galios Elektrėnų komplekso 9 bloko remonto darbai, kurie truks iki gruodžio vidurio. Kitas svarbus remontas vyksta Rygos šiluminėje elektrinėje – jau beveik 7 mėnesius yra neprieinamas 443 MW galios elektrinės blokas. Jis turėtų būti įjungtas šio mėnesio viduryje. Laiku įgyvendinti remontai ir rekonstrukcijos leis ramiai pasitikti žiemą, kai išaugs elektros paklausa“, – sako P. Kozlovas.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad spalio mėnesis buvo ypatingas dėl pirmą kartą kitos paros rinkoje pradėto taikyti 15 minučių intervalo.
„Šis pokytis įgalina lankstesnį gamybos ir vartojimo planavimą. Spalį fiksavome 34 intervalus, kai elektros kaina buvo didesnė nei 500 Eur / MWh. Dažnu atveju užtenka palyginti nedidelio kiekio paklausos sumažėjimo arba pasiūlos padidėjimo, kad bendra kaina ženkliai kristų. Baltijos šalyse sparčiai vystomos baterijos galės pasinaudoti šiais rinkos signalais, tačiau vartotojai taip pat gali įsivertinti savo galimybes 15 minučių rinkoje ir taip sutaupyti“, – teigia P. Kozlovas.
Mažiausia elektros kaina – Europos šiaurėje
Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 90 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje taip pat formavosi panašios kainos – 105 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – iki 15 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina spalio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 105,2 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 87,4 ir 91,5 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1005 GWh. Palyginti su rugsėju, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį padidėjo 9 proc. Bendrai Lietuvoje per spalį buvo pagaminta 762 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 657 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 76 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 40 proc. nuo 275 GWh iki 385 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 47 proc. nuo 160 GWh iki 85 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 185 GWh, hidroelektrinių generacija – 48 GWh, o kitų elektrinių generacija – 59 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 30 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 3 proc. nuo 446 GWh iki 431 GWh, palyginti su rugsėjo duomenimis. Spalį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 70 proc., iš Latvijos 19 proc. ir 10 procentų iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 23 proc. nuo 172 GWh iki 131 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 47 proc., 45 proc. į Latviją, o likę 8 proc. į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
