2025-10-27
Sustiprėjęs vėjas praėjusią savaitę 38 procentais sumažino elektros kainą
Praėjusią savaitę išaugus vėjo gamybai, Baltijos šalių elektros rinkose reikšmingai mažėjo vidutinė didmeninė elektros kaina. Tai įvyko nepaisant Kruonio transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbų ir elektros importo ribojimų su Šiaurės šalimis. Remonto darbai ir ribojimai suplanuoti iki spalio 31 dienos. Be to, vietos elektrinės užtikrino 90 procentų šalies elektros suvartojimo.
Spalio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 38 proc. nuo 130 Eur / MWh iki 80 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 78 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis. Tačiau vidutinė kaina didmeninėje rinkoje mažėjo beveik 40 proc. Spalio 20–31 dienomis vykdomi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai, dėl to ribojami elektros prekybos pralaidumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Vis tik sumažėjusios importo galimybės reikšmingos įtakos turėjo tik pirmadienį ryte (20 d.), kai elektros kaina trumpam šoktelėjo iki 1000 Eur / MWh. Vėliau išaugusi vėjo gamyba ir prasidėję bandymai Elektrėnų komplekse grąžino kainas į įprastą lygį“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 227 GWh iki 231 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 90 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 206 GWh elektros energijos – 30 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 72 proc. nuo 70 GWh iki 121 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 13 proc. nuo 45 iki 50 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 19 proc. nuo 19 GWh iki 15 GWh. Hidroelektrinės pagamino 7 GWh, o kitos elektrinės gamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 24 proc., saulės elektrinės – 7 proc., hidroelektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 13 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 36 proc. nuo 116 GWh iki 74 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 84 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Lenkijos 10 proc., o likę 7 proc. iš Latvijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 53 proc. nuo 28 GWh iki 43 GWh. 54 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 40 proc. į Lenkija, o likę 6 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
