Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-04-19

Sumažėjus vėjo generacijai, elektros kaina išaugo 47 %

Sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas, o trečiadienį Baltijos šalyse rytinio piko metu kaina pasiekė 125 Eur / MWh. Dalyje Europos kainas kėlė dėl atšalusių orų išaugęs vartojimas.
 
Balandžio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje kilo 47 % iki 50,8 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 % ir siekė iki 49,1 Eur / MWh.
 
„Vyraujant permainingiems orams ir sumažėjus vėjo generacijai, elektros kainos stipriai pakilo į viršų. Rytinio piko metu trečiadienį 9 valandą jos pasiekė net 125 Eur / MWh. Tokia pati valandinė kaina formavosi ir Švedijos pietinėse kainų zonose (SE3 ir SE4), bei Suomijoje. Paskutinį kartą tokia aukšta valandinė kaina Lietuvos rinkoje fiksuota kovo 10 dieną“, – komentuoja Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
 
Pasak jos, bendras elektros importas į Lietuvą paaugo, tačiau kritus vėjo generacijai Švedijoje, srautas per „NordBalt“ jungtį sumažėjo, o tai prisidėjo prie kainų augimo. Sumažėjusį importą iš Švedijos keitė srautas iš Latvijos ir šiluminių elektrinių gamyba, kuri Baltijos šalyse išaugo dviem trečdaliais. Lietuvoje šiluminės elektrinės gamino net 103 % daugiau elektros nei savaitę prieš tai ir sudarė 33 % visos šalies gamybos, tačiau net ir penktadaliu sumažėjus Lietuvoje vėjo gamybai, vėjo jėgainės užtikrino trečdalį Lietuvoje pagaminamo elektros.
 
„Šiuo metu kainų augimas stebimas didelėje dalyje Europos, kadangi temperatūrai nukritus net 10 laipsnių žemiau nei įprasta šiuo laikotarpiu elektros vartojimas išaugo. Persiskirstę elektros srautai ir vieningos kainos parodo kaip net ir nutolusios elektros rinkos yra susijusios tarpusavyje“, – sako R. Bikulčius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 % ir siekė 228 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 %, o vietos elektrinės užtikrino 42 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 95 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 29 %, hidroelektrinės – 25 %, saulės elektrinės 3 %, kitos elektrinės – 10 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 44 %, gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 23 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 103 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 16 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 19 %. 2 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 19 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 72 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko stabilus. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 92 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 8 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 56 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 35 %, o Švedijos kryptimi – 4 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
 
Į viršų