2024-06-18
„Litgrid“: sistemos stabilumui ir patikimumui – jungčių plėtra, palankios sąlygos kaupimo įrenginiams
Lietuvai sparčiai artėjant prie tikslo pasigaminti visą savo poreikiams reikalingą elektros energiją ir siekiant tapti svarbia elektros eksportuotoja regione, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ numato plėsti elektros jungtis su kitomis šalimis ir sudaryti palankesnes sąlygas energijos kaupimo įrenginių vystymui.
Šie tikslai numatyti Energetikos ministerijos parengtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
„Pastaraisiais metais ne tik intensyviai įgyvendiname Baltijos šalių Sinchronizacijos su kontinentine Europa projektus, bet ir skiriame didelį dėmesį ilgalaikei elektros perdavimo tinklo plėtros vizijai. Lietuvos energetikos sistemai pereinant prie atsinaujinančių išteklių pagrindu veikiančios elektros ekonomikos ypač svarbios tampa jungtys su regiono valstybių elektros sistemomis bei savalaikė energijos kaupimo įrenginių plėtra. Jau dabar matome, ir kolegos Europoje tai patvirtina, kad per artimiausius metus pasieksime lūžio tašką, kai 100 proc. mums reikalingos energijos galėsime pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, o perteklių eksportuoti“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Šiais metais „Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE planuoja priimti galutinį sprendimą dėl 700 MW galios elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projekto. Labiausiai tikėtina, kad jungtis bus tiesiama sausumoje. Kita jungtis su Lenkija – „LitPol Link“ – po sinchronizacijos bus naudojama sistemos saugumui užtikrinti, tačiau numatoma, kad dalis jos pralaidumo bus ir toliau naudojama prekybai.
„Litgrid“ ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorė AST taip pat planuoja Lietuvą ir Latviją jungiančių elektros linijų plėtrą, padvigubinant esamą pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos iki 2035 metų. Šis planas šiemet įtrauktas į Europos perdavimo sistemų operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E 10 metų tinklų plėtros planą.
„Litgrid“ kartu su viena iš Vokietijos elektros perdavimo sistemos operatorių „50Hertz“ yra pradėjusi diskusijas dėl didelės galios jūrinio kabelio su Vokietija tiesimo. Tokios jungties atsiradimas leistų tiek išplėsti eksporto galimybes Lietuvoje vystomos atsinaujinančios energijos gamintojams, tiek užtikrinti geresnes sąlygas vandenilio ekonomikos plėtrai.
„Perdavimo pralaidumų su kitomis šalimis didinimas užtikrins galimybes eksportuoti daugiau elektros energijos tais laikotarpiais, kai Lietuvoje bus didelė saulės ir vėjo elektrinių generacija, ir importuoti daugiau, kai vietos gamybos neužteks užtikrinti vartojimui. Energetikos transformacija susijusi su planuojamu dideliu elektros vartojimo augimu, todėl didesnės prekybos su kitomis šalimis galimybės yra labai svarbios“, – sako R. Masiulis.
Pasak jo, kita priemonė, kuri padės suvaldyti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos svyravimus, yra elektros energijos kaupimo įrenginiai. Jie pasitarnaus tiek išlyginant kainų skirtumus, tiek teikiant sistemines balansavimo paslaugas.
Skatinant investicijas į elektros energijos kaupimo įrenginius perdavimo tinkle, planuojama valstybes parama. Numatoma teikti prioritetą atsinaujinančios energetikos vystytojams, norintiems prisijungti prie elektros perdavimo tinklo, kurie savo saulės arba vėjo parkuose yra numatę įrengti ir kaupimo įrenginius.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau nei 6 kartus: nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh), šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).
Energetikos ministerijos parengta ir po viešosios konsultacijos suderintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija šiuo metu svarstoma Seime. Su strategijos tekstu galima susipažinti šioje nuorodoje.
