2024-09-05
Rugpjūtį elektros kainų pokyčius lėmė permaininga vėjo ir saulės elektrinių gamyba
Net 29 valandas praėjusį mėnesį didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje buvo neigiamos. Tačiau didesnę mėnesio dalį suvartojimui užtikrinti reikėjo vietinių šiluminių elektrinių gamybos ir importo. Tai lėmė pasirodančias aukštesnes valandines kainas nei liepą.
Rugpjūčio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 9 proc. – nuo 98 Eur / MWh iki 107 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo permaininga vėjo gamyba, išaugusi gamtinių dujų kaina, elektros importas iš Centrinės Europos, neveikiantis „EstLink 2“ kabelis ir suvartojimui užtikrinti pasitelktų šiluminių elektrinių gamyba.
„Rugpjūtį fiksuotas nežymus vidutinės kainos augimas, o gamybos ir suvartojimo kiekiai išliko panašūs kaip liepos mėnesį Tačiau pažvelgę į detalesnius dienos ar valandinius duomenis galime pastebėti ir reikšmingų pokyčių rinkoje. Vienas jų – augantis neigiamų valandinių kainų skaičius. Rugpjūtį jų fiksavome net 29 valandas. Paskutinį kartą tiek daug neigiamų kainų buvo gegužę. Didžioji jų dalis pasirodė itin vėjuotais ir saulėtais savaitgaliais, kai elektros suvartojimas buvo mažas. Pavyzdžiui, rugpjūčio 11 dieną dėl itin didelės vietinių vėjo ir saulės elektrinių gamybos ne tik fiksavome neigiamas kainas, bet ir pasigaminome daugiau energijos nei tądien suvartojome. Kai kurie AEI gamintojai netgi nusprendė riboti savo gamybą“, – sako A. Krasauskienė.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė pastebi, kad praėjusį mėnesį didelė vėjo elektrinių gamyba fiksuota tik retkarčiais. Didesnę mėnesio dalį suvartojimui užtikrinti reikėjo vietinių šiluminių elektrinių gamybos bei importo.
„Paskutinį vasaros mėnesį formavosi aukštesnės valandos kainos nei liepą. Rugpjūčio 29 d. 20 val. elektros kaina perkopė 400 Eur / MWh ribą, o rugsėjo 3 d. 20 val. – pasiekė ir 500 Eur / MWh. Tam įtakos turi augančios gamtinių dujų kainos Europoje. TTF prekybos aikštelėse Olandijoje rugpjūčio 8 d. dujų kaina pasiekė 40 Eur / MWh – aukščiausią lygį nuo praėjusių metų ir išlieka panaši iki šiol. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad iki rugsėjo 3 d. buvo remontuojama „EstLink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos, kuri riboja Baltijos ir Šiaurės šalių prekybą“, – sako A. Krasauskienė.
Kainos labiausiai augo Vokietijoje
Latvijoje ir Estijoje vidutinė mėnesio elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo panaši ir siekė 100 Eur / MWh. Didžiausias kainų augimas Baltijos jūros regione fiksuotas Vokietijoje, kur kainos išaugo net 21 proc. nuo 68 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh. O mažiausios kainos fiksuotos Švedijos šiaurinėse zonose, kur elektros kainos siekė 7 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 107 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 480 ir 103 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 959 GWh. Palyginti su liepa, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį mažėjo 2 procentais.
Daugiausiai gamino saulės elektrinės
Bendrai Lietuvoje per rugpjūtį buvo pagaminta 610 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 625 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės jėgainės rugpjūtį gamino daugiausiai – apie 34 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija lyginant su liepa mažėjo 4 proc. nuo 214 GWh iki 205 GWh. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo 5 proc. nuo 178 GWh iki 169 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 2 proc. nuo 80 GWh iki 81 GWh. Šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba taip pat augo 2 proc. nuo 96 GWh iki 97 GWh. Kitų elektrinių generacija išliko stabili – apie 58 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 47 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 701 GWh, palyginti su liepos duomenimis, jis augo 1 proc. nuo 696 GWh. Rugpjūtį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 72 proc., o iš Lenkijos importuota 28 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 7 proc., palyginti su liepos mėnesiu, nuo 235 GWh iki 251 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 89 proc., o likę - 11 proc. į Lenkiją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
