Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-09-24

Išaugę importo srautai keitė vėjo generacijos sumažėjimą – kaina Lietuvoje krito 4 %

Rugsėjo 16 - 22 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 4 % iki vidutinės 44,7 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas 3 % kainos augimas iki 37,3 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 55,2 Eur/MWh. Elektros energijos kainos augimui regione įtakos turėjo antrą savaitę iš eilės augusi apyvartinių taršos leidimų kaina (26,3 Eur/tCO2; +3 %), sumažėjusi hidroelektrinių generacija bei augusi anglimi kūrenamų elektrinių generacija Vokietijoje.
Elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje -4 %, Latvijoje -3 % ir Estijoje –1 %. Įtakos pokyčiui turėjo elektros energijos srautų persiskirstymas. Sėkmingai užbaigus „NordBalt“ remontą, srautas iš Skandinavijos išaugo 6 kartus. Importo srautas iš Kaliningrado augo 2,7 karto, per Baltarusijos pjūvį – 11 %. Tuo pačiu metu srautas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo 24 % ir 13 %, o eksportas į šias šalis augo atitinkamai 5 ir 2 kartus.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 53 % viso jų elektros energijos suvartojimo (270 GWh). Baltijos šalyse mažėjo visų tipų elektrinių generacija – 32 % krito vėjo elektrinių, 19 % šiluminių bei 8 % hidroelektrinių generacija. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 2 % ir siekė 512 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 56 % viso šalies poreikio (86 GWh generacija iš 155 GWh poreikio), Latvijos – 79 % (104 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 35 % (79 GWh iš 226 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 49 % iki vid. 71 MWh generacijos, Latvijoje -37 % iki 18 MWh, o Lietuvoje -20 % iki vid. 159 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo dešimtadaliu. 20 % krito vėjo elektrinių ir 11 % hidroelektrinių gamyba. Šiluminių elektrinių generacija išliko tolygi. Hidroelektrinių generacijos sumažėjimą sąlygojo antrą savaitę iš eilės fiksuotas Kauno hidroelektrinės (-5 %) ir Kruonio HAE (-12 %) generacijos sumažėjimas. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 40 %, vėjo elektrinės 34 % ir hidroelektrinės 26 %.
Po dviejų savaičių mažėjimo importo srautas išaugo ir sudarė 65 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos. Importo struktūra: 56 % iš trečiųjų šalių, 41 % iš Švedijos, 2 % iš Latvijos bei 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 180 % - didžiausias 18 % augimas fiksuotas Latvijos kryptimi. Eksporto srauto pasiskirstymas: 60 % į Lenkiją ir 40 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 70 %, o Lietuvos kryptimi 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 4 %, o Latvijos kryptimi – 36 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 12 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 19 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų