2025-07-28
Nepaisant minimalios vėjo gamybos, elektros kaina praėjusią savaitę išliko stabiliai maža
Lietuvoje antrą savaitę iš eilės fiksuota mažiausia vėjo generacija šiemet. Pirmą kartą šiais metais vietos elektros gamyba užtikrino mažiau nei pusę šalies suvartojimo, daugiausia generavo saulės elektrinės. Dėl palankių sąlygų Suomijoje, daugiau elektros importuota iš Latvijos, nei iš Švedijos.
Liepos 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 7 proc. nuo 53 Eur / MWh iki 56 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek mažesnė – 50 Eur / MWh.
„Liepos viduryje fiksuota 21 GWh vėjo jėgainių generacija tuomet buvo mažiausia šiais metais, tačiau praėjusią savaitę vėjo generacija krito iki 13,5 GWh. Taip pat mažėjo ir kitų rūšių pajėgumų generacija, dėl to Lietuvoje pirmą kartą šiemet didžiąją dalį suvartojimo padengė nebe vietos elektrinės, o importuota elektros energija. Tačiau elektros kainos išliko stabilios, tai daugiausiai lėmė išaugę importo srautai į Baltijos šalis iš Suomijos ir Švedijos. Įprasta, kad mūsų regione vėjo elektrinės vasaromis gamina mažiausiai elektros dėl pastovesnių ir mažiau vėjuotų orų. Tačiau šiltuoju metu reikšmingai išauga saulės elektrinių generacija, pavyzdžiui, praėjusią savaitę saulės jėgainės Lietuvoje pagamino daugiau, nei visų kitų rūšių jėgainės kartu sudėjus“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. nuo 211 GWh iki 205 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 47 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 97 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 118 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 2 proc. nuo 58 GWh iki 57 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 37 proc. nuo 21 GWh iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 50 proc. nuo 21 GWh iki 11 GWh. Hidroelektrinės pagamino 9 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 55 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 10 proc. nuo 140 GWh iki 154 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. iš Latvijos, 47 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likęs 0,3 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 2 proc. nuo 34 GWh iki 35 GWh. 81 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 13 proc. į Skandinaviją, o likęs 6 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 94 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
