2024-05-06
Praėjusią savaitę vietos elektros gamyba užtikrino 86 procentus suvartojimo, kaina mažėjo 40 procentų
Dėl laisvadienio ir šiltų bei saulėtų orų, praėjusią savaitę Lietuvoje suvartota mažiausiai elektros energijos per metus, trečiadienio vidurdienį susidarė neigiamos kainos. Saulės jėgainės dar kartą gerino momentinės gamybos rekordus, o vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 86 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Balandžio 29 – gegužės 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 40 proc. nuo 83 Eur / MWh iki 50 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas mažiausias elektros suvartojimas šiemet – 186 GWh per savaitę, o paskutinį kartą tokia žema elektros paklausa buvo prieš metus. Pagrindinė priežastis – laisvadienis trečiadienį, tačiau prisidėjo ir šilti bei saulėti orai. Trečiadienį 11–18 valandomis elektros kainos Lietuvoje buvo neigiamos ir svyravo apie -2 Eur / MWh. Gegužės 1 diena yra laisvadienis ir daugelyje kitų Europos šalių, todėl neigiamos kainos pasirodė daugelyje prekybos zonų. Žemiausia neigiama kaina fiksuota Olandijoje 14–16 valandomis ir siekė net -200 Eur / MWh. Neigiamos kainos rinkoje pastaruoju metu vis dažniau pasireiškia saulėtais laisvadieniais, kai elektros paklausa minimali, o atsinaujinančių išteklių gamyba itin didelė. Pavyzdžiui, Lietuvoje trečiadienį per pietus vien tik saulės jėgainių generacija siekė apie 860 MW, o suvartojimas nesiekė 1100 MW. Ketvirtadienį 11 valandą saulės jėgainės pasiekė dar vieną valandinį gamybos rekordą – 870 MW“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 21 proc. nuo 234 GWh iki 186 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 86 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 160 GWh elektros energijos, tai yra 12 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 14 proc. nuo 57 GWh iki 65 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo dar sparčiau – apie 60 proc. nuo 30 GWh iki 47 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 12 proc. nuo 20 GWh iki 22 GWh. O šiluminės elektrinės, prijungtos prie perdavimo tinklo, generavo 36 proc. mažiau nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 21 GWh iki 13 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 30 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 32 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 16 proc. nuo 140 GWh iki 117 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. iš Latvijos, o likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 44 proc. nuo 35 GWh iki 51 GWh. 6 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. į Latviją, o likę 67 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 19 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
