Naujienos

2019-06-04

Elektros kaina Baltijos šalyse krito daugiau nei 15%

Gegužės 27 – birželio 2 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 16% iki vidutinės 42,4 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina sumažėjo 17% ir siekė 34,5 Eur/MWh. Elektros kaina krito visame regione, labiausiai – trečdaliu – elektros kaina krito Švedijoje ir Suomijoje (vid. 26,9 Eur/MWh). Tuo metu aukščiausia vidutinė kaina pasiekta Lenkijoje – 57,0 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos sumažėjimą Baltijos šalyse sąlygojo išaugęs elektros energijos srautas iš Skandinavijos šalių, kuriose elektros kaina praėjusią savaitę krito vidutiniškai 26%, bei vidutiniškai 1% sumažėjęs elektros energijos suvartojimas. Elektros srautas iš Suomijos į Estiją augo antrą savaitę iš eilės – 22-ą savaitę fiksuotas 24% augimas iki vidutinio 753 MWh srauto, o tarpsisteminių jungčių išnaudojimas Estijos kryptimi siekė vidutiniškai 74%.
Taip pat augo importo srautas per „NordBalt“ jungtį – per šią jungtį Baltijos šalis pasiekė 14% daugiau Skandinaviškos elektros energijos, vidutinis srautas siekė 638 MWh. Mažesnį nei Skandinavijoje elektros kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo apribotas linijų pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos bei sumažėjusi vietinė atsinaujinančių energijos šaltinių generacija.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 9%. Antrą savaitę iš eilės krito vėjo elektrinių generacija: lyginant su ankstesne savaite, ji sumažėjo 28%. Taip pat 12% sumažėjo šiluminių elektrinių generacija. Tik hidroelektrinių generacija augo 26%. Šio tipo elektrinių generacija augo dėl 47% daugiau elektros energijos generavusios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 38%, hidroelektrinės - 34%, o vėjo elektrinių gamyba sudarė 28% visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 25% bendro šalies suvartojimo, kuris sumažėjo 1%.
Taigi 75% suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 7%. Importo struktūra: 44% iš Švedijos, 44% iš trečiųjų šalių, 11% iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 22-ą savaitę augo 14%. Eksporto srauto pasiskirstymas: 86% į Lenkiją ir 14% į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 63%, Lietuvos kryptimi - 3%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 91%. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 13% vietoje 21-ą savaitę buvusių 22%, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 70%, vietoje 53%.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79