2024-07-05
Daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės, augo elektros suvartojimas ir kaina
Aukštos temperatūros ir poreikis vėsintis birželį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir „NordBalt“ ribojimų daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės, todėl augo elektros kaina. Mėnesio viduryje pradėjo veikti dienos eigos aukcionai.
Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 92 Eur / MWh. Tai 21 proc. daugiau nei gegužę, kai kaina buvo 76 Eur / MWh. Šių metų birželio elektros kaina 8 proc. mažesnė nei pernai ir 143 proc. mažesnė nei užpernai.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didelė oro temperatūra, elektros suvartojimo augimas dienos metu, vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis, ir išaugusi šiluminių jėgainių gamyba.
„Praėjusį mėnesį fiksavome spartų elektros suvartojimo augimą ir penktadaliu augusias elektros kainas. Nors įprastai Lietuvoje didžiausias elektros suvartojimas būna fiksuojamas ryte ir vakare, tačiau birželį ši tendencija pasikeitė. Dėl karščių ir augusio poreikio vėsintis didžiausias suvartojimas vasarą fiksuojamas link vidurdienio. Pavyzdžiui, birželio 14 dieną, 11 valandą elektros suvartojimas siekė net 1767 MW. Padidėjusią elektros paklausą birželį užtikrino šiluminės elektrinės. Vasarą Lietuvoje vidutinė vėjo jėgainių gamyba yra nedidelė, o saulės generacija vakarais irgi slopsta. Taip pat trūksta pigesnės elektros importo pralaidumų iš Skandinavijos: vis dar neveikia „EstLink 2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o dėl aukštų temperatūrų antroje birželio pusėje buvo apriboti „NordBalt“ jungties pralaidumai. Karščiausiomis dienomis maksimali prekyba su Švedija siekdavo apie 500 MW iš įprastai prieinamų 700 MW“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės teigimu, birželį prasidėjo naujas etapas elektros prekybos rinkoje.
„Birželio 13-ąją elektros rinką papildė 3 nauji einamosios paros aukcionai. Jų veikimo principas panašus į kitos paros (angl. day ahead) aukcioną, tačiau jie vyksta arčiau realaus prekybos elektra laiko ir sukuria rinkos dalyviams alternatyvą toliau veikiančiai nuolatinei einamosios paros prekybai. Augant kintamos generacijos ir vartojimo pajėgumams – saulės, vėjo elektrinių ar kaupiklių galiai – auga ir rinkos dalyvių poreikis operatyviai keisti savo gamybos ir pardavimo planus. Per antrą birželio pusę visuose trijuose einamosios paros aukcionuose Lietuvoje suprekiauti kiekiai siekė 3 GWh, laikui bėgant šie įrankiai, turėtų populiarėti, o prekybos kiekiai augti“.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina išliko brangiausia Baltijos jūros regione ir siekė 105,5 Eur / MWh. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas šiaurinėse Skandinavijos prekybos zonose, kur elektros kainos augo apie 40 proc. – nuo 15 Eur / MWh iki 21 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina birželio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 91,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 223,2 ir 98 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 913 GWh. Palyginti su geguže, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 5 procentais.
Daugiausiai gamino saulės elektrinės
Bendrai Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 638 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 65 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės jėgainės birželį gamino daugiausiai – apie 40 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija, lyginant su geguže, išliko stabili ir siekė apie 235 GWh. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu nuo 201 GWh iki 150 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat sumažėjo 25 proc. nuo 87 GWh iki 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 15 proc. nuo 81 GWh iki 92 GWh. Kitų elektrinių generacija augo 29 proc. iki beveik 50 GWh.Bendras importo srautas sudarė 46 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 642 GWh, palyginti su gegužės duomenimis, jis augo 10 proc. nuo 582 GWh. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73 proc., o iš Lenkijos importuota 27 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo ketvirtadaliu, palyginti su gegužės mėnesiu, nuo 177 GWh iki 221 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 85 proc., o likę - 15 proc. į Lenkiją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
