Naujienos

2022-09-26

Per savaitę elektros kainos mažėjo dėl išaugusio importo iš Šiaurės

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energija pigo 5 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo pasibaigę remontai Estijos tinkluose, padidinę elektros pralaidumus iš Estijos į Latviją beveik 30 proc. Dėl to Lietuva galėjo importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos.
 
Rugsėjo 19–25 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 362 iki 343 Eur/MWh. Elektros kaina Latvijoje siekė 339 Eur / MWh, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 226 Eur/MWh.
 
„Trečią savaitę iš eilės Lietuvoje didmeninė elektros kaina laikosi tame pačiame lygyje – apie 350 Eur/MWh. Nors Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija sumažėjo apie 60 proc. iki 12 GWh, tai reikšmingai kainos nepaveikė, nes trūkstamą generaciją galėjome padengti ženkliai didesniu importu. Importo srautas į Lietuvą per savaitę išaugo 8 proc. nuo 177 GWh iki 192 GWh, o daugiau importuoti galėjome dėl iš dalies pasibaigusių remontų darbų Estijos tinkluose. Vidutiniai tarpsisteminiai pralaidumai iš Estijos į Latviją išaugo 28 proc. nuo 785 MW iki 1001 MW. Tai leido vidutiniam srautui iš Latvijos į Lietuvą išaugti nuo 350 MW iki 480 MW, tad pigesnė suomiška elektra daug lengviau galėjo pasiekti Lietuvą“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. nuo 199 GWh iki 203 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 27 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 54 GWh elektros energijos – 21 proc. mažiau nei savaitę prieš tai, kai gamyba siekė 68,5 GWh.
 
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo generacija sumažėjo apie 60 proc., nuo 31,6 GWh iki 12,2 GWh. Sumažėjusią vėjo generaciją pakeitė išaugusi šiluminė gamyba, ji augo 26 proc. nuo 16,4 GWh iki 20,5 GWh. Taip pat augo ir saulės jėgainių bei kitų elektrinių gamyba. Saulės gamyba augo 20 proc. nuo 4,8 GWh iki 5,8 GWh, o kitos elektrinės pagamino 29 proc. daugiau elektros energijos – generacija išaugo nuo 4,6 GWh iki 5,9 GWh.
 
Šiluminės elektrinės pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 11 proc., vėjo jėgainės – 22 proc., hidroelektrinės – 18 proc., o kitos elektrinės – 11 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 8 proc., nuo 177 GWh iki 192 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 3 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 11 proc., nuo 31 GWh iki 34 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 42 proc. Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.