Naujienos

2023-02-06

„Litgrid“ 2022 m. rezultatai: baigti svarbūs sinchronizacijos projektų etapai, aukštos energijos kainos lėmė nuostolį

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2022 m. įgyvendino svarbiausius strateginių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų tikslus, užtikrino patikimą elektros energijos perdavimą, vystė inovacijas ir gerino atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlygas. Dėl aukštų elektros kainų bendrovė, neaudituotais duomenimis, patyrė 49,4 mln. eurų grynąjį nuostolį. Reaguojant į padėtį elektros rinkoje, „Litgrid“ siūlymu dalis bendrovės gautų perkrovų valdymo įplaukų skirta vartotojams, taip nuo šių metų amortizuojant elektros perdavimo tarifo augimą.
 
„Praėję metai nebuvo lengvi, nes karas ir energetinė krizė paveikė visas mūsų veiklos sritis. Nepaisant to, įgyvendinome Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbius darbus. Išlaikėme spartų sinchronizacijos projektų įgyvendinimo tempą – pasirašėme papildomo ES finansavimo sutartį, pradėjome strateginių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai bei Neries pastotės – statybos darbus, paruošėme infrastruktūrą dviejų sinchroninių kompensatorių prijungimui. Užbaigėme paskutinius teritorijų planavimo darbus ir visus sausumoje vykdomų statybos projektų viešuosius pirkimus – tai dideli ir svarbūs etapai, kuriuos sėkmingai įgyvendinome“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
Pasak jo, finansiniams bendrovės rezultatams neigiamai atsiliepė aukštos energijos kainos.
 
„Technologiniams nuostoliams kompensuoti reikalingą energiją perkame pagal rinkos kainą, todėl pernai šios mūsų sąnaudos išaugo 2,5 karto ir susidarė nuostolis“, – sako R. Masiulis. Technologiniai nuostoliai – tai fiziniai elektros energijos nuostoliai tarp tiekimo į tinklus ir suvartojimo taškų, atsirandantys elektros energijos perdavimo metu.
 
Reaguodami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai kovą sumažino sisteminių jungčių su Rusija pralaidumus. Nuo gegužės mėnesio elektros importas iš Rusijos visiškai nutrauktas, o nuo birželio Baltijos šalys ėmėsi savarankiškai užtikrinti sistemos balansą, atsisakydamos šių paslaugų įsigijimo iš Rusijos.
 
Siekiant sparčiau įgyvendinti ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, „Litgrid“ įkūrė Atsinaujinančios energetikos išteklių centrą, kuris koordinuoja naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo.
 
Inovacijų srityje „Litgrid“ mokslui ir verslui atvėrė eksperimentinę 1 MW galios bateriją ir kartu su universitetais ir bendrovėmis įgyvendino pirmuosius bendrus bandymus. Metų pabaigoje projektas, kurio metu „Litgrid“ tapo pirmąja tinklo operatore Europoje, panaudojusia bateriją sistemos valdymo funkcijoms atlikti, laimėjo prestižiniuose „Platts Global Energy Awards“ apdovanojimuose.
 
„Litgrid“ taip pat pirmoji Baltijos šalyse pradėjo kintamo linijų pralaidumo technologijos bandymus. Pirmieji rezultatai parodė, kad oro sąlygų stebėseną vykdanti dirbtiniu intelektu paremta technologija suteikia galimybę perduoti virš 50 proc. daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis.
 
Tiekimo patikimumas
 
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai, palyginti su 2021 m., sumažėjo. 2022 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,234 TWh, tai 6,4 proc. mažiau nei 2021 m., kai perduota 10,936 TWh. Elektros energijos vartojimas mažėjo dėl gyventojų ir verslo taupymo bei dėl prie skirstymo tinklo prijungtų atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių vartotojų augimo.
 
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. Preliminariais duomenimis, 2022 m. nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,356 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 10,617 MWh. Palyginti, VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
 
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 98,26 proc. ir 98,34 procentai. Didžiausią įtaką jungčių prieinamumui turėjo planiniai darbai – kasmetinis „NordBalt“ remontas ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimas.
 
Finansiniai rezultatai
 
2022 m. „Litgrid“ pajamos siekė  420,3 mln. eurų. Palyginti su 2021 m. jos buvo 55,3 proc. didesnės. Nors pajamos už elektros perdavimą mažėjo (dėl mažesnių reguliuotojo nustatytų kainų ir mažesnio perduoto kiekio), bendrą pajamų augimą daugiausia lėmė dėl didesnių elektros rinkos kainų 2,4 karto išaugusios disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas disbalanso ir balansavimo elektros energijos sąnaudas, kurios 2022 m. padidėjo 2,5 karto.
 
2022 m. bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) buvo neigiamas (-36,5 mln. Eurų). Palyginti, 2021 m. EBITDA siekė 46,2 mln. eurų. 2022 m. grynasis nuostolis buvo 49,4 mln. eurų (2021 m. grynasis pelnas – 20 mln. eurų). Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 2,5 kartus iki 99,6 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos. Šių sąnaudų kompensavimą reguliuotojas įskaičiuoja į perdavimo tarifą atsižvelgdamas į ateities rinkoje prognozuojamą elektros energijos kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė nei faktinės 2022 m. elektros energijos kainos rinkoje.
 
Prastesnį rezultatą taip pat lėmė 7,6 mln. eurų mažesnės perdavimo pajamos, 4,3 mln. eurų mažesnis sisteminių paslaugų rezultatas ir 6,8 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos.
 
„Litgrid“ 2022 m. investicijos siekė 55,9 mln. eurų, iš jų 41 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 59 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai ir veiklos palaikymui.
 
Perkrovų valdymo įplaukos per 2022 m. buvo 267,3 mln. eurų ir, palyginti su 2021 m., buvo 5,3 karto didesnės. Šios įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia bendrovės veiklos rezultato,  jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu  Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui.
 
Rugpjūčio mėnesį, reaguodama į išaugusias elektros rinkos kainas, „Litgrid“ pasiūlė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskirti dalį 2023 m. gautų perkrovų valdymo įplaukų elektros kainos mažinimui (likusi dalis skiriama strateginiams projektams).
 
Spalio mėnesį reguliuotojo sprendimu 142,3 mln. perkrovų valdymo įplaukų buvo paskirta 2023 m. elektros perdavimo tarifo augimui amortizuoti. Dėl išaugusių technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudų elektros energijos kainos tarifas nuo šių metų turėjo augti tris kartus, tačiau priėmus sprendimą panaudoti perkrovų valdymo įplaukas jis sumažėjo 4 procentais, palyginti su 2022 metų tarifu.