2025-01-08
Vėjo gamybos rekordai gruodį kompensavo „EstLink 2“ pažeidimą, elektros kaina išliko stabili
Gruodžio mėnesį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino rekordines 442 GWh ir užtikrino 39 proc. viso šalies elektros vartojimo. Palyginti, praėjusių metų gruodį vėjo elektrinės pagamino 307 GWh. Vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje reikšmingai sušvelnino „EstLink 2“ kabelio pažeidimo įtaką kainoms Baltijos šalyse. Mėnesio pradžioje Vokietijoje susiformavo didžiausia valandinė elektros kaina per 18 metų.
Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 1 proc. – nuo 88,6 Eur / MWh iki 89,7 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, „EstLink 2“ elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos pažeidimas ir šventiniu laikotarpiu mažėjęs elektros suvartojimas
„Gruodį elektros rinkose netrūko įvykių, turbūt svarbiausias jų – gruodžio 25 d. pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis 658 MW galios „EstLink 2“ kabelis. Sumažėjusios galimybės Baltijos šalims prekiauti su Suomija turės įtakos elektros kainoms, kol ši jungtis bus sutvarkyta. Šiuo metu Suomijos ir Estijos operatorės dar vertina reikiamus remonto darbus, tačiau pirminiu vertinimu rinkoje jungtis gali neveikti iki rugpjūčio. Tačiau paskutinę gruodžio savaitę aukštų kainų nefiksavome, nes, viena vertus, dėl šventinio laikotarpio visame regione reikšmingai mažėjo elektros suvartojimas. Kita vertus, gruodį vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordinius 442 GWh. O paskutinę metų dieną pagerintas ir valandinis rekordas – 12 val. vėjo elektrinės pagamino net 1234 MW“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė pažymi didelį elektros kainų kintamumą Vokietijoje.
„Gruodį, kaip ir lapkritį, Vokietija patyrė „dunkelflaute“ – ilgesnį periodą, kai vėjo ir saulės elektrinių gamyba buvo minimali. Dėl šios priežasties gruodžio 12 d. valandinės elektros kainos Vokietijoje, pasiekė 936 Eur / MWh. Tai buvo aukščiausia kaina Vokietijoje per paskutinius 18 metų. Panašios sąlygos, didėjant AEI kiekiui elektros sistemose, turės vis didesnę įtaką ir kitose šalyse, o išvengti vis didesnių kainų šuolių gali padėti kaupimo įrenginiai, lanksti elektros paklausa ir patikimą generaciją užtikrinančios elektrinės“, – sako A. Krasauskienė.
Didžiausia vidutinė elektros kaina regione – Lenkijoje
Latvijoje elektros kaina buvo 90,5 Eur / MWh, o Estijoje – 84,3 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione ir siekė 109,6 Eur / MWh. Švedijos pietinėje zonoje, vidutinė elektros kaina buvo 60 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina gruodžio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 89,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 264,3 ir 89,0 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1147 GWh. Palyginti su lapkričiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 2 proc.
Daugiausia gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per gruodį buvo pagaminta 781 GWh elektros energijos – 19 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 654 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės lapkritį gamino daugiausia – apie 56 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 18 proc. nuo 374 GWh iki 442 GWh, lyginant su lapkričiu. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 49 proc. nuo 24 GWh iki 12 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 15 proc. nuo 65 GWh iki 75 GWh. Šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 36 proc. nuo 145 GWh iki 197 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 55 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 40 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą išaugo 3 proc. nuo 597 GWh iki 613 GWh, palyginti su lapkričio duomenimis. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 72 proc., iš Latvijos 16 proc., o iš Lenkijos importuota 11 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo daugiau nei dvigubai nuo 69 GWh iki 155 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 81 proc., 7 proc. į Lenkiją, o likę 12 proc. į Skandinaviją.
*Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
