Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-04-29

Elektros energijos poreikio sumažėjimas tirpdė elektros kainas

Balandžio 22-28 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 13% ir vidutiniškai siekė 40,3 Eur/MWh.
 
Elektros energijos kainos pokytis Baltijos šalyse buvo sąlygotas vidutiniškai 5% sumažėjusio elektros suvartojimo, 8% sumažėjusios bendros elektros generacijos bei 12% išaugusio importo srauto per „NordBalt“ jungtį iš Skandinavijos šalių, kuriose kainos mažėjo dėl padidėjusios vėjo generacijos.
 
Baltijos šalių generacija užtikrino 57% bendrojo elektros energijos suvartojimo. Nepaisant 113% augusios vėjo elektrinių generacijos, suminė Baltijos šalių gamyba krito 8%. Šiluminių ir hidroelektrinių pagaminta elektros energija sumažėjo atitinkamai 17% ir 12%. Lietuvoje išaugo visų tipų elektrinių energijos generacija: 121% padidėjo vėjo elektrinių gamyba, 117%  – hidroelektrinių generacija ir dešimtadaliu paaugo šiluminių elektrinių gamyba. Vidutiniškai 53% iki 75 GWh augusi vietinė Lietuvos generacija užtikrino 36% bendro šalies suvartojimo, kuris krito 8% iki 2019 GWh.
 
Balandžio 22-28 d. gamybos pasiskirstymas Lietuvoje: 44% sudarė šiluminių elektrinių pagaminta energija, 37% vėjo elektrinių energija ir 19% - hidroelektrinių sugeneruota energija.
 
Lietuvoje praeitą savaitę 64% šalies elektros suvartojimo sudarė elektros energijos importas, kuris krito penktadaliu. Importo struktūra: 45% elektros energijos gauta per NordBalt jungtį iš Skandinavijos šalių, 43% iš trečiųjų šalių, 11% per Latvijos – Lietuvos pjūvį ir 1% iš Lenkijos.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos 17-ą savaitę buvo 27% mažesnis. Eksporto srauto pasiskirstymas: 87% į Lenkiją ir 13% per Lietuvos – Latvijos pjūvį. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 51%, o Lietuvos kryptimi – 3%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 76%.
 
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti:
 
Į viršų