2024-06-12
„Litgrid“ gerina sąlygas AEI plėtrai: atnaujintas pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė parengė ir suderino atnaujintą pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Pagrindinis atnaujinimo tikslas – padėti atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) vystytojams sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti pradėtus projektus, o naujai pradedantiems, supaprastinti reikalingas procedūras.
Birželio 10 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino atnaujintą pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą.
„Pernai patvirtinta nauja tvarkos aprašo redakcija, kai vienoje perdavimo tinklo zonoje galia išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo, saulės elektrinėms ir kaupimo įrenginiams iš esmės atvėrė perdavimo tinklą AEI vystytojų projektams. Tai liudija ir dvigubai išaugę perdavimo tinkle rezervuoti pralaidumai, kuriems nebuvo reikalinga tinklo plėtra. Naujoji redakcija yra dar vienas žingsnis į priekį, lengvinantis AEI vystymo procesus Lietuvoje“, – sako Jovita Kildienė, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro klientų aptarnavimo grupės vadovė.
Patobulintame pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše patikslintos dokumento nuostatos, mažinama rizika vystytojams ir jiems išteklius suteikiančioms finansų įstaigoms, detalizuojami elektrinių valdymo procesai. Taip pat naikinami pertekliniai reikalavimai, taip supaprastinant atsinaujinančių išteklių elektrinių vystymo eigą.
Atnaujintas pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas atitinka Lietuvos strateginius tikslus ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją – iki 2030 m. visą reikiamą elektros energiją pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Palanki reguliacinė aplinka žaliosios energetikos vystymui yra vienas iš Lietuvos konkurencinių pranašumų regione. Dabartinis reguliavimas leidžia AEI projektus Lietuvoje iniciuoti greičiausiai tarp kaimyninių šalių. Tai viena priežasčių, lemiančių, kad jau dabar esame sudarę susitarimų su vystytojais, kuriuos įgyvendinus AEI pagaminama elektra užtikrintų daugiau nei 100 % šalies suvartojimo“, – teigia J. Kildienė.
2023 metais – 1,9 GW įsipareigojimų
Per praėjusius metus pasirašyti ketinimų protokolai prie perdavimo tinklo sausumoje prijungti 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, kurių bendra leistina generuoti galia yra 1978 MW: iš jų 1333 MW galios vėjo elektrinių, 405 MW galios saulės elektrinių ir 240 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa 736 MWh.
2024 metais jau pasirašyti 16 ketinimų protokolai, kurių bendra leistina generuoti galia – 1419 MW. Iš jų – 580 MW galios vėjo elektrinių, 485 MW galios saulės elektrinių ir 353 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa – 804 MWh.
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 2,2 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,3 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.
Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,1 GW. Iš jų 3,6 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,4 GW parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,6 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
