Naujienos

2021-07-26

Išaugusi atsinaujinančių energijos išteklių generacija sumažino elektros kainą iki praėjusio mėnesio vidurkio

Kiek nukritus oro temperatūrai sumažėjo elektros suvartojimas ir šiluminių elektrinių gamyba, o tai lėmė, kad praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina mažėjo visame regione. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina praėjusią savaitė buvo 84,3 Eur / MWh, o Estijoje - 80,5 Eur / MWh. Įtakos sumažėjusiai kainai turėjo ir išaugęs AEI generacijos kiekis Baltijos ir Skandinavijos regionuose.
 
Liepos 19 — 26 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje kaina sumažėjo 12 proc., iki 84,3 Eur / MWh, o Estijoje savaitės kainos vidurkis nukrito iki 80,5 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 5 proc., iki 223 GWh, taip pat sumažėjo ir vietinė generacija, kurią kompensavo išaugęs importas iš Latvijos ir antrą savaitę iš eilės 100 proc. išnaudojamas „NordBalt“. Šiuo metu Skandinavijos hidroelektrinių rezervai yra prisipildę, tai leidžia rinkoje turėti žemesnę kainą importuojant iš Skandinavijos ir išnaudojant 26 proc. išaugusią vietinę hidroelektrinių generaciją, užtikrinančią penktadalį šalies elektros gamybos. Sumažėjus oro temperatūrai, pastebėtas atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos augimas - vėjo generacija Lietuvoje augo 34 proc., o tebesitęsiant giedroms dienoms, bet esant žemesnei temperatūrai pagerėjo saulės elektrinių gamybos produktyvumas, padidinęs generaciją 9 proc., lyginant su ankstesne savaite“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc., iki 223 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 30 proc., o vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 58 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 30 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 17 proc., hidroelektrinės – 22 proc., saulės elektrinės – 9 proc., kitos elektrinės – 22 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, padidėjo 26 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 34 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys sumažėjo daugiau nei dvigubai 63 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 9 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 77 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 15 proc. 9 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 10 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 79 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 92 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 8 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 42 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 100 proc. antrą savaitę iš eilės.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.