2023-12-07
Lapkritį augusį elektros vartojimą Lietuvoje padengė importas iš Švedijos ir Latvijos
Lapkritį šalčiai lėmė nuosekliai augusį elektros vartojimą, kuriam padengti turėjome pasitelkti didesnius importo kiekius. Sumažėjusią vietinę vėjo ir saulės gamybą keitė didelė hidroelektrinių generacija Latvijoje. Taip pat praėjusį mėnesį fiksuoti du svarbūs įvykiai Suomijoje.
Lapkričio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 105,2 Eur / MWh. Tai 20 proc. daugiau nei spalio mėnesį, kai kaina buvo 87,37 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms lapkritį turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas.
„Lapkričio mėnesį stebėjome nuosekliai augusį elektros vartojimą, o paskutinėmis mėnesio dienomis valandinis suvartojimas perkopė ir 2 GW ribą. Išaugęs suvartojimas dėl antroje mėnesio pusėje užklupusių šalčių fiksuotas visame Baltijos jūros regione. Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos. Dėl to augo importas, ypatingai iš Latvijos, kurioje dėl rudens potvynių lapkritį beveik trigubai augo hidroelektrinių gamyba“, – sako L. Varanavičius.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovo teigimu, praėjusį mėnesį elektros rinkai poveikį darė du neplanuoti trikdžiai Suomijoje.
„Praėjusį mėnesį užfiksuoti du dideli trikdžiai Suomijoje, kurie turėjo įtakos ir Lietuvos kainoms. Pirmas trikdis buvo lapkričio 19 d. atsijungęs Olkiluoto 1,6 GW reaktorius. Dėl mažesnės nei įprasta gamybos regione, lapkričio 21 dieną stebėjome aukščiausias dienos (288 Eur / MWh) ir valandines (777 Eur / MWh) kainas lapkritį. Antras trikdis Suomijoje įvyko lapkričio 23 d. – kai vienas iš tiekėjų Suomijos zonoje per klaidą į rinką pateikė per didelį pasiūlymą už neigiamą kainą. Tiekėjas pasiūlė parduoti apie 5,8 GW elektros kiekvieną valandą už neigiamą 500 Eur / MWh kainą. Tokio dydžio klaida elektros rinkose fiksuota pirmą kartą ir lėmė, kad Suomijos zonoje lapkričio 24 d. susiformavo neigiama vidutinė dienos kaina, siekusi -203 Eur / MWh“, – teigia L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas didėjo
Lapkričio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 20 proc. – nuo 87 Eur / MWh iki 105 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo šiek tiek mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 91 Eur / MWh, Prancūzijoje – 89 Eur / MWh, Belgijoje – 92 Eur / MWh, Olandijoje – 94 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo mažesnė – 98 Eur / MWh. Mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 53 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 105 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2021 ir 2022 metais ji atitinkamai siekė 128 ir 227 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1073 GWh. Palyginti su spaliu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 9 procentais.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per lapkritį buvo pagaminta 442 GWh elektros energijos – trečdaliu mažiau nei spalį, kai generacija siekė 649 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės lapkritį gamino daugiausiai – apie 48 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija mažėjo 42 proc., palyginti su spalio mėnesiu, nuo 369 GWh iki 215 GWh. Taip pat maždaug 62 proc. sumažėjo saulės elektrinių generacija – nuo 41 GWh iki 16 GWh. Ketvirtadaliu mažėjo ir šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba, ji per mėnesį sumažėjo nuo 99 GWh iki 74 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 14 proc. – nuo 67 GWh iki 77 GWh. Kitos elektrinės gamino 8 proc. mažiau, jų generacija sumažėjo nuo 67 GWh iki 61 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 65 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 809 GWh, palyginti su spalio duomenimis, jis augo 30 proc. nuo 624 GWh. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 61 proc., iš Latvijos – 23 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota 16 procentų. Eksportas lapkritį mažėjo beveik perpus, palyginti su spalio mėnesiu, nuo 174 GWh iki 90 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 70 proc., o likę 30 proc. – į Latviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
