2026-01-05
Rekordinė vėjo generacija padėjo išlaikyti žemas elektros kainas
Pasibaigus švenčių laikotarpiui Lietuvoje fiksuotas ilgas ir stabilus vėjuotas periodas, kuris leido vėjo jėgainėms pasiekti istorinius gamybos rodiklius. Nors elektros energijos poreikis, pasibaigus šventėms ir atšalus orams, sparčiai augo, didmeninės elektros kainos išliko palyginti žemos.
Gruodžio 29 – sausio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 30 procentų, nuo 53 Eur / MWh iki 69 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina tuo pačiu laikotarpiu sudarė po 73 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino net 179 GWh elektros energijos – tai didžiausia savaitės vėjo generacija šalies istorijoje. Įprastai vėjo generacija pasižymi dideliu nepastovumu, tačiau nuo gruodžio 25 dienos iki sausio 4 dienos stebėjome išskirtinai stabilų ir aukštą gamybos lygį. Visą šį laikotarpį paros vėjo gamyba svyravo tarp 19 GWh iki 33 GWh, palyginti, vidutinė 2025 metų paros reikšmė siekė 10 GWh. Be to, 33 GWh – tai naujas paros vėjo gamybos rekordas, pasiektas sausio 1 dieną. Nors elektros kainos šiek tiek augo dėl augančio elektros poreikio pasibaigus šventėms ir atšalus orams, kainų lygis išlieka gerokai žemesnis nei prieš šventinį laikotarpį“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 7 proc. nuo 245 GWh iki 263 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 86 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 227 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 182 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 41 proc. nuo 127 GWh iki 179 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo 25 proc. nuo 24 GWh iki 18 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 79 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 8 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Bendras importo kiekis mažėjo 10 proc. nuo 115 GWh iki 104 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 86 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 8 proc. iš Lenkijos, o likę 6 proc. iš Latvijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 27 proc. nuo 44 GWh iki 56 GWh. 62 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 35 proc. į Lenkiją, o likę 3 proc. į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 61 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 77 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.
2. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
