Naujienos

2017-01-23

Permainingas žiemos oras kūrė ekstremalias situacijas elektros perdavimo tinkle

Trečiąją metų savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina šoktelėjo iki 42,3 eurų už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kaina išliko 23 proc. žemesnė. 
 
Latvijos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina buvo 4,7 EUR/MWh žemesnė. Skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos prekybos zonų susidarė dėl planinių priežiūros darbų 330 kV oro linijoje nuo Gruobinios iki Klaipėdos. Jų metu Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių jungčių pralaidumas Lietuvos kryptimi sumažintas maždaug ketvirtadaliu. Kaip skelbiama „Nord Pool“ biržoje, linijos remontas vyks iki rytojaus. 
 
Praėjusią savaitę Lietuvoje importuota 79 proc. suvartotos elektros, 60 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 2 proc. – iš Švedijos, o 38 proc. – iš trečiųjų šalių. Aukštesnei kainai įtakos turėjo ir sumažėjusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba smuko trečdaliu iki 34 GWh, Lietuvoje – taip pat trečdaliu iki 18,5 GWh. Tuo tarpu hidoelektrinių gamyba ūgtelėjo 42 proc., o šiluminių – 5 proc. 
 
Sausio 19 d. Šilutės rajone ant 330 kilovoltų (kV) įtampos linijos susiformavo ledai ir neatlaikęs svorio laidas nutrūko. Šis incidentas elektros tiekimui įtakos neturėjo. Be to, smarkus apledėjimas trukdo dirbti ir vėjo elektrinėmis. Vien šiandien iš pat ryto dėl šios priežasties darbo negalėjo pradėti suktis 85 iš 186 vėjo malūnų, jų suminė galia siekė apie 200 megavatų. 
 
Kainų skirtumai tarp Švedijos prekybos zonų, taip pat Suomijoje ir Baltijos šalyse formavosi visą savaitę. Praėjusį pirmadienį, sausio 16 d., vidutinė elektros kaina buvo smarkiai pakilusi visame Baltijos jūros regione. Tądien elektros suvartojimas Šiaurės šalyse augo, o vėjo elektrinės gamino mažai. Pasinaudodama aukštomis kainomis rinkoje gaminti pradėjo ir Lietuvos elektrinė – per pusdienį ji pagamino daugiau nei vietinės mažosios šiluminės elektrinės per visą savaitę. 
 
Sausio 16-22 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 82 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 43 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 86 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 proc., o Lietuvos kryptimi - 7 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 15 proc., Švedijos – 3 proc.
 
Aktuali informacija apie esamus ir planuojamus reikšmingus elektros perdavimo linijų ir gamybos blokų atjungimus skelbiama http://www.nordpoolspot.com/ skiltyje „Urgent market messages“ (skubūs rinkos pranešimai).