Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-04-14

Antrąją Velykų dieną Europos elektros rinkose – neigiama didmeninė elektros kaina

Rekordiškai žemos didmeninės elektros kainos toliau mažėja: antrąją Velykų dieną Europoje fiksuotos  neigiamos kainos. Tuo metu Lietuvos ši tendencija nepasiekė.
Praėjusią savaitę, balandžio 6-12 d., didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 15 % ir siekė 18,2 Eur/MWh, o „Nordpool“ sistemos kaina krito jau penktą savaitę iš eilės ir buvo 4,6 EUR/MWh.
Balandžio 13 d. neįprastas reiškinys – neigiamos didmeninės elektros kainos - fiksuotas daugelyje Europos šalių. Žemiausia neigiama kaina fiksuota Belgijoje, kur vidurdienį valandinė kaina pasiekė  ―115 EUR/MWh, o vidutinė paros kaina buvo ―17,9 EUR/MWh. Neigiamos vidutinės paros kainos fiksuotos ir vidurio Europoje: Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Iš Baltijos ir Šiaurės šalių neigiamos kainos pasiektos tik Danijoje, kur vidutinė paros kaina nukrito iki ―8,2 EUR/MWh. Tuo metu Švedijoje ir Norvegijoje jos siekė 2,4 EUR/MWh, o Baltijos šalyse ir Suomijoje siekė 5,9 EUR/MWh.
 
Lietuvoje šylant orams toliau mažėjo elektros vartojimas - palyginus praėjusia savaite šis rodiklis buvo 3 % mažesnis.
Vietinė elektros gamyba mažėjo 13 % ir užtikrino 33 % Lietuvos elektros energijos suvartojimo (pagaminta 70 GWh, o suvartota 209 GWh). Vėjo elektrinės pagamino trečdalį, šiluminės elektrinės - 14 %, hidroelektrinės - 22 % ir kitos elektrinės - 31 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Didžiausias augimas – 81 % – fiksuotas hidroelektrinių gamyboje, vėjo elektrinės pagamino 39 % mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 9 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 67 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas mažėjo 9 %. Importo struktūra: 23 % iš trečiųjų šalių, 55 % iš Švedijos, 14 % iš Latvijos ir 8 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 37 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 87 % Lenkijos ir 13 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 %, o Lietuvos kryptimi 18 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %, o Švedijos kryptimi 0 %.
Į viršų