Naujienos

2020-04-14

Antrąją Velykų dieną Europos elektros rinkose – neigiama didmeninė elektros kaina

Rekordiškai žemos didmeninės elektros kainos toliau mažėja: antrąją Velykų dieną Europoje fiksuotos  neigiamos kainos. Tuo metu Lietuvos ši tendencija nepasiekė.
Praėjusią savaitę, balandžio 6-12 d., didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 15 % ir siekė 18,2 Eur/MWh, o „Nordpool“ sistemos kaina krito jau penktą savaitę iš eilės ir buvo 4,6 EUR/MWh.
Balandžio 13 d. neįprastas reiškinys – neigiamos didmeninės elektros kainos - fiksuotas daugelyje Europos šalių. Žemiausia neigiama kaina fiksuota Belgijoje, kur vidurdienį valandinė kaina pasiekė  ―115 EUR/MWh, o vidutinė paros kaina buvo ―17,9 EUR/MWh. Neigiamos vidutinės paros kainos fiksuotos ir vidurio Europoje: Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Iš Baltijos ir Šiaurės šalių neigiamos kainos pasiektos tik Danijoje, kur vidutinė paros kaina nukrito iki ―8,2 EUR/MWh. Tuo metu Švedijoje ir Norvegijoje jos siekė 2,4 EUR/MWh, o Baltijos šalyse ir Suomijoje siekė 5,9 EUR/MWh.
 
Lietuvoje šylant orams toliau mažėjo elektros vartojimas - palyginus praėjusia savaite šis rodiklis buvo 3 % mažesnis.
Vietinė elektros gamyba mažėjo 13 % ir užtikrino 33 % Lietuvos elektros energijos suvartojimo (pagaminta 70 GWh, o suvartota 209 GWh). Vėjo elektrinės pagamino trečdalį, šiluminės elektrinės - 14 %, hidroelektrinės - 22 % ir kitos elektrinės - 31 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Didžiausias augimas – 81 % – fiksuotas hidroelektrinių gamyboje, vėjo elektrinės pagamino 39 % mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 9 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 67 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas mažėjo 9 %. Importo struktūra: 23 % iš trečiųjų šalių, 55 % iš Švedijos, 14 % iš Latvijos ir 8 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 37 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 87 % Lenkijos ir 13 % Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 %, o Lietuvos kryptimi 18 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %, o Švedijos kryptimi 0 %.