2025-05-13
Aštuonios Baltijos jūros regiono šalių elektros perdavimo sistemų operatorės paskelbė veiksmingo ir atsparaus jūros tinklo plėtros gaires
Aštuonios Baltijos jūros regiono šalių perdavimo sistemų operatorės (PSO) paskelbė bendrą ekspertinį dokumentą dėl glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo jūros vėjo energijos ir susijusios elektros perdavimo tinklo infrastruktūros srityje. Strategines gaires jie pristatė vakar Varšuvoje vykusiame Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP – Baltic Energy Market Inteconnection Plan) ministrų susitikime, kurį organizavo Lenkijos energetikos ministrė Paulina Hennig-Kloska bei Europos Komisijos energetikos ir būsto sektoriaus komisaras Dan Jørgensen.
Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros tinklų operatorių, vadinamosios „Baltijos vėjo jūros tinklo iniciatyvos“ (angl. BOGI – Baltic offshore grid initiative), bendradarbiavimo tikslas – parengti bendrą veiksmų planą, kaip pagaminti daugiau jūros vėjo elektros energijos Baltijos jūroje ir kuo efektyviau ją tiekti atitinkamoms rinkoms. Šiame dokumente ypatingas dėmesys skiriamas jūrų infrastruktūros saugumo ir apsaugos klausimams. Atsižvelgiant į numatomą jūros vėjo jėgainių projektų skaičiaus didėjimą, Baltijos jūros regionas galėtų tapti patrauklesnis pramonės investicijoms į gamybos įmones ir turėtų potencialo sukurti daug darbo vietų visoje vertės grandinėje.
Energijos gamybos potencialas Baltijos jūroje yra apie 93 GW, palyginti su mažiau nei 5 GW šiuo metu įrengta galia. Vis dar trūksta reguliavimo ir ekonominių prielaidų, kad būtų galima bendrai išnaudoti šį potencialą stipriai Europai. Ekspertinis dokumentas skirtas suteikti postūmį šioje srityje.
Dokumentas grindžiamas 2024 m. balandžio 10 d. Baltijos jūros regiono vyriausybių pasirašyta Vilniaus deklaracija, kurioje operatoriams buvo suteiktas aiškus įgaliojimas stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Tuo metu Baltijos jūros regiono šalys nustatė tikslą iki 2030 m. pasiekti 26,7 GW jūros vėjo jėgainių pajėgumą, o iki 2040 m. – beveik 45 GW. Ekspertų dokumente PSO analizuoja ES valstybių narių elektros jungčių potencialą ir šias galimybes iliustruoja Baltijos jūros tinklo žemėlapyje. Žemėlapyje pateikiami potencialūs regiono sausumos ir jūros tarpsisteminių jungčių projektai, hibridinės jungtys, radialiniai jūros vėjo energijos generacijos projektai, kai vienos šalies teritoriniuose vandenyse esantys vėjo jėgainių parkai jungiasi prie kitos valstybės elektros tinklo. Ekspertų dokumente taip pat nagrinėjami techniniai jūros vėjo jėgainių efektyvumo klausimai (angl. wake effect), aptariami infrastruktūros finansavimo ir tarpsisteminių projektų kaštų pasidalinimo iššūkiai, ir efektyvesnis tiekimo grandinių valdymas. Atsižvelgdami į tai, operatoriai siūlo iššūkių sprendimo priemones: glaudesnį regioninį planavimą tarp valstybių ir PSO pagal „Nordel“ pagrindinį planą, didesnį privačių investuotojų įtraukimą ir tikslinį ES finansavimą projektams.
Visą ekspertinį dokumentą anglų kalba galima rasti čia.
Aštuoni Baltijos jūros regiono PSO yra „50Hertz“ (Vokietija), AST (Latvija), „Elering“ (Estija), „Energinet“ (Danija), „Fingrid“ (Suomija), „Litgrid“ (Lietuva), PSE (Lenkija) ir „Svenska Kraftnät“ (Švedija).
