Naujienos

2020-01-27

Suaktyvėjus šiluminių ir hidroelektrinių generacijai elektros kainos išliko tolygios

Sausio 20 – sausio 26 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo vos 1 % iki vidutinės 30,9 Eur/MWh kainos, ir išliko atitinkamai 52 % ir 30 % mažesnė kaina nei 2019 ir 2018 m. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 14 % ir siekė 20,8 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos augo vienodai po 1 %, Lenkijoje kaina išliko tolygi, tuo metu Švedijos 4-oje zonoje kaina augo 5 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 79 % viso jų elektros energijos suvartojimo (510 GWh) – tai net 22 % daugiau nei praėjusią savaitę. Generacija Latvijoje ir Estijoje augo atitinkamai 42 % ir 27 %, tuo metu Lietuvoje generacija mažėjo 24 %. Latvijos ir Estijos generacijos kilimui įtakos turėjo šiluminių elektrinių gamybos apimčių padidėjimas – šiose šalyse veikė visos pagrindinės šiluminės elektrinės, kurios kartu generavo 72 % visos Baltijos šalių gamybos.
Lietuvos generacijos sumažėjimui įtakos turėjo kritusi vėjo elektrinių gamyba. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba krito 59 %, o hidroelektrinių bei šiluminių elektrinių generacija augo atitinkamai 40 % ir 33 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje sumažėjo 42 % iki vidutinės 51 MWh gamybos, Latvijoje krito 57 % iki 9 MWh, o Lietuvoje krito net 66 % iki 69 MWh gamybos. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 2 % iki 272 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 138 % viso šalies poreikio (294 GWh generacija iš 212 GWh poreikio), Latvijos – 99 % (159 GWh iš 161 GWh), Lietuvos – 21 % (58 GWh iš 272 GWh).
Kaip minėta, Lietuvos generacija krito beveik penktadaliu. Tai labiausiai lėmė dviem trečdaliais sumažėjusi vėjo elektrinių generacija. Šiluminių elektrinių generacija krito 6 %. Tik hidroelektrinių generacija augo 58 %: Kauno hidroelektrinė gamino 21 % daugiau, o Kruonio HAE gamybą didino net 90 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 51 %, hidroelektrinės 29 % ir vėjo elektrinės 20 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 79 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 4 %. Importo struktūra: 39 % iš trečiųjų šalių, 38 % iš Švedijos, 21 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 9 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 84 % Lenkijos, 10 % Latvijos ir 6 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 57 %, o Lietuvos kryptimi - 7 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 74 %, o Švedijos kryptimi - 3 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 25 %, o Latvijos kryptimi – 5 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 35 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 2 %.