Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-01-27

Suaktyvėjus šiluminių ir hidroelektrinių generacijai elektros kainos išliko tolygios

Sausio 20 – sausio 26 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo vos 1 % iki vidutinės 30,9 Eur/MWh kainos, ir išliko atitinkamai 52 % ir 30 % mažesnė kaina nei 2019 ir 2018 m. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 14 % ir siekė 20,8 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos augo vienodai po 1 %, Lenkijoje kaina išliko tolygi, tuo metu Švedijos 4-oje zonoje kaina augo 5 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 79 % viso jų elektros energijos suvartojimo (510 GWh) – tai net 22 % daugiau nei praėjusią savaitę. Generacija Latvijoje ir Estijoje augo atitinkamai 42 % ir 27 %, tuo metu Lietuvoje generacija mažėjo 24 %. Latvijos ir Estijos generacijos kilimui įtakos turėjo šiluminių elektrinių gamybos apimčių padidėjimas – šiose šalyse veikė visos pagrindinės šiluminės elektrinės, kurios kartu generavo 72 % visos Baltijos šalių gamybos.
Lietuvos generacijos sumažėjimui įtakos turėjo kritusi vėjo elektrinių gamyba. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba krito 59 %, o hidroelektrinių bei šiluminių elektrinių generacija augo atitinkamai 40 % ir 33 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje sumažėjo 42 % iki vidutinės 51 MWh gamybos, Latvijoje krito 57 % iki 9 MWh, o Lietuvoje krito net 66 % iki 69 MWh gamybos. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 2 % iki 272 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 138 % viso šalies poreikio (294 GWh generacija iš 212 GWh poreikio), Latvijos – 99 % (159 GWh iš 161 GWh), Lietuvos – 21 % (58 GWh iš 272 GWh).
Kaip minėta, Lietuvos generacija krito beveik penktadaliu. Tai labiausiai lėmė dviem trečdaliais sumažėjusi vėjo elektrinių generacija. Šiluminių elektrinių generacija krito 6 %. Tik hidroelektrinių generacija augo 58 %: Kauno hidroelektrinė gamino 21 % daugiau, o Kruonio HAE gamybą didino net 90 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 51 %, hidroelektrinės 29 % ir vėjo elektrinės 20 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 79 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 4 %. Importo struktūra: 39 % iš trečiųjų šalių, 38 % iš Švedijos, 21 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 9 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 84 % Lenkijos, 10 % Latvijos ir 6 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 57 %, o Lietuvos kryptimi - 7 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 74 %, o Švedijos kryptimi - 3 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 25 %, o Latvijos kryptimi – 5 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 35 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 2 %.
 
Į viršų