Naujienos

2020-11-23

Praėjusią savaitę elektra rinkoje atpigo 28 %, valandinės kainos svyravo nuo 0 iki 200 Eur / MWh

Išaugusi vėjo generacija ir didesnis importas iš Skandinavijos praėjusią savaitę nutempė didmeninės elektros kainas žemyn ir nakties metu Baltijos regione valandinės kainos buvo artimos 0 Eur / MWh. Pasitaikė ir kainų svyravimų į kitą pusę: vykstantys remontai Švedijos perdavimo tinkle ir apribotas pralaidumas iš Šiaurės prekybos zonų valandinę kainą pašokdino iki 200 Eur / MWh.
 
Lapkričio 16–22 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 % ir siekė 33,8 Eur / MWh. Ji buvo penktadaliu žemesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinė kaina Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 33,7 ir 33,3 Eur / MWh.
 
„Praėjusi savaitė elektros rinkoje buvo permaininga. Vėjo generacija visose Baltijos šalyse išaugo beveik 4 kartus, o Lietuvoje – daugiau nei 5, tai sumažino kainas ir išstūmė iš rinkos brangesnes šilumines elektrines, o naktimis valandinės kainos laikėsi vos aukščiau 0 Eur / MWh. Tuo pačiu penktadienį susiklostė situacija, kai vykstant remontui Švedijos tinkluose, Švedijos pietinėse kainų zonose pritrūko generacijos ir pralaidumo iš šiaurinės šalies dalies. Taigi, įprastiniai eksporto srautai iš Švedijos į Lietuvą ir Lenkiją jungtimis „NordBalt“ ir „SwedPol“ apsisuko ir vyko importas į Švediją. Viso to rezultatas – piko metu Lietuvos rinkoje valandinė kaina pasiekė 200 Eur / MWh“, - teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 % ir siekė 252 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 17 %, o vietos elektrinės užtikrino 46 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 116 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 43 %, hidroelektrinės – 19 %, kitos elektrinės –13 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, augo 36 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 429 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo mažėjo 55 %, o kitų elektrinių gamyba mažėjo 10 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 55 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo išliko stabilus, kito tik pasiskirstymas pagal šalis. 23 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 47 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, dar 26 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 6 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 5 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 86 % Lietuvos eksportuojamos elektros, per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 9 % elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 5 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 16 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 81 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.