Naujienos

2022-12-27

Praėjusią savaitę elektros kaina sumažėjo 51 procentu

Prajusią savaitę atšilus orams visame regione sumažėjo elektros energijos paklausa. Sumenkus elektros vartojimui ir išaugus importo srautams Baltijos šalių šiluminės elektrinės gamino mažiau, o elektros energija didmeninėje rinkoje atpigo du kartus.
 
Gruodžio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 51 proc. nuo 368 iki 179 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati.
 
„Praėjusią savaitę reikšmingai sumažėjo elektros energijos paklausa. Lietuvoje suvartojimas krito 6 proc., o Latvijoje ir Estijoje – po 8 proc., palyginti su savaite prieš tai. Tam įtakos daugiausiai turėti nuo antradienio atšilę orai ir beveik visą savaitę apie 0°C svyravusi temperatūra. Sumažėjus elektros paklausai ir Švedijoje po remonto įjungus 1,4 GW branduolinį reaktorių vietos šilumines elektrines pakeitė išaugę importo srautai“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
 
Anot jo, jei iki šiol kiekvieną šių metų savaitę elektros kaina buvo didesnė nei atitinkamą 2021 metų savaitę, praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina pirmą kartą šiemet buvo mažesnė nei prieš metus (2022 m. priešpaskutinę metų savaitę ji siekė 253,7 Eur / MWh).
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 6 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 261 GWh iki 245 GWh. O lyginant su 2021 metų atitinkama savaite, šiemet suvartojome net 10 proc. mažiau elektros energijos. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 27 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 67 GWh elektros energijos – perpus mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 128 GWh.
 
Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis didelius energijos kiekius gaminusios šiluminės elektrinės praėjusią savaitę sumažino savo gamybą 69 proc., nuo 75 GWh iki 23 GWh. Taip pat mažiau pagamino hidroelektrinės, jų generacija sumažėjo maždaug trečdaliu nuo 22 GWh iki 15 GWh. Mažėjo ir vėjo jėgainių gamyba: apie 10 proc. nuo 29 GWh iki 26 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 39 proc., hidroelektrinės – 22 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus. 
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 73 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 12 proc., nuo 187 GWh iki 209 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 53 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 32 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 15 proc. – iš Lenkijos. 
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 40 proc., nuo 26 GWh iki 16 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 7 proc. eksportuoti į Latviją.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 26 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.
 
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
 
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
 
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.