Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Sinchronizacija

Titulinis puslapis > Sinchronizacija > Sinchronizacija

Sinchronizacija

Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – tai paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar yra priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje, bet jau 2025 m. jos veiks vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis.
Kodėl tai svarbu?
 
Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS / UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje.
 
Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus vienu dažniu veikti kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.
 
Kokia sinchronizacijos nauda?
 
Sinchronizacijos projektas leis Lietuvai pasiekti energetinę laisvę, todėl jis yra ypatingai svarbus nacionalinio saugumo prasme. Tačiau sinchronizacija turi ir daugiau naudų:
 
- Sinchronizacijos projekto apimtyje įdiegta infrastruktūra padės integruoti į Lietuvos sistemą daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Naujos linijos ir įrenginiai prisidės prie Lietuvos tikslo 2050 m. tapti šalimi, 100 proc. reikalingos elektros pasigaminančia iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių.
 
- Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – vienintelis būdas visas tris Baltijos šalis ne tik komerciškai ir teisiškai, bet ir fiziškai atriboti nuo Astravo atominės elektrinės ir joje gaminamos energijos.
 
- Padidės elektros energijos prekybos su kontinentine Europa, mūsų strateginiais ekonominiais partneriais, apimtys, pastačius naują jūrinę jungtį „Harmony Link“.
 
- Visiškas atsiskyrimas nuo IPS / UPS zonos yra būtinas ne tik dėl techninių priežasčių. Tai bus naudinga ir ekonomine prasme, nes sukurs lygias konkurencines sąlygas gamintojams, skatins investicijas rinkoje. Šiuo metu trečiųjų šalių elektros gamintojai, naudojantys nesaugius ir taršius įrenginius, turi pranašumą prieš į atsinaujinančią energetiką investuojančius ir tvarios gamybos siekiančius Baltijos šalių gamintojus.
 
Taigi, be to, kad tapsime visaverčiais Europos elektros infrastruktūros dalyviais, patys galėsime savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį, sujungus elektros sistemos tinklus, taip pat atsiras daugiau galimybių plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir aktyviau dalyvauti bendroje ES elektros rinkoje.
 
Kaip įvyks sinchronizacija?
 
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyks pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“), taip pat bus nutiestas naujas jūrinis kabelis („Harmony Link“).
 
Taip pat bus sustiprinti vidiniai Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai,  paruoštos sistemos atsijungimui nuo IPS / UPS sistemos ir savarankiškam dažnio valdymui, įrengti sinchroniniai kompensatoriai.
 
2019 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino 14 strateginę svarbą valstybei turinčių projektų sąrašą:
 
1. „LitPol Link“ jungties išplėtimas
2. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba
3. „Harmony Link“ jungties statyba
4. 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas (įgyvendintas)
5. 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba (įgyvendintas)
6. 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstravimas (įgyvendintas)
7. 330 kV linijos Vilnius–Neris statyba
8. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba
9. 330 kV linijos Darbėnai–Bitėnai statyba
10. 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba
11. Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET
12. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energijos sistemoje (EES)
13. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas
14. Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas
 
Šiuo metu 3 iš šių projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.
 
Kokie sinchronizacijos projektų pagrindiniai tikslai?
 
Sukurti „vartus į Vakarus“. Tai apima esamą Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“ jungties išplėtimą, naują jūrinės „Harmony Link“ jungties nutiesimą ir Darbėnų transformatorių / keitiklio pastotės statybas. Šiomis jungtimis bus sinchronizuojamas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kontinentinės Europos tinklų dažnis.
 
- Stiprinti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, siekiant užtikrinti jo atsparumą ir atsijungus nuo IPS / UPS. Tai apima Vilniaus miesto patikimumo užtikrinimą, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo rekonstrukciją, Vakarų Lietuvos perdavimo tinklo paruošimą atsijungimui nuo Kaliningrado srities ir „Harmony Link“ jungties integravimui.
 
- Įrengti po 3 sinchroninius kompensatorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Prisijungdamos prie kontinentinės Europos tinklų, Baltijos šalys turi įgyvendinti tam tikrus techninius sistemos reikalavimus. Vienas iš jų – tinklo inercija. Tam užtikrinti ir bus įrengiami sinchroniniai kompensatoriai – galingi besisukantys varikliai.
 
- Įrengti sistemos dažnio stabilumo vertinimo valdymo sistemą ir automatinio generacijos valdymo sistemą. Tai svarbu todėl, kad po sinchronizacijos elektros sistemos dažnis bus valdomas Lietuvoje.
 
- Išbandyti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sinchroninį darbą tuo atveju, jei įvyktų neplanuotas atsijungimas nuo IPS / UPS, atlikti Lietuvos elektros sistemos ir trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymus.
Įgyvendinę visas sąlygas pradėsime veikti vienu dažniu su kontinentine Europa.
 
Kokie svarbiausi 2021 m. darbai?
 
- Šiemet planuojame užbaigti „LitPol Link“ jungties išplėtimo darbus ir baigti Šiaurės Rytų Lietuvos tinklų optimizavimą bei parengimą darbui sinchroniniu režimu;
 
- Atliksime Lietuvos ir Lenkijos sinchroninio darbo bandymą; 
 
- Kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriais teiksime jau trečią paraišką Europos Sąjungai dėl sinchronizacijos finansavimo;
 
- Pasirašysime sutartis su rangovu dėl 3 sinchroninių kompensatorių įrengimo Lietuvos elektros energetikos sistemoje;
 
- Jau priimtas galutinis investavimo sprendimas „Harmony Link“ projekte ir paskelbtas kabelio projektavimo ir rangos darbų pirkimas.
 
Kiek sinchronizacija kainuos?
 
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
 
Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš ES infrastruktūros tinklų priemonės jau paskirtas daugiau nei 1 mlrd. eurų finansavimas. Iki šiol kiekvienas projektas finansuotas maksimaliu galimu intensyvumu – 75 %, studijos – 50 %.
 
Likusi projekto dalis finansuojama trijų Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių lėšomis.
 
Kaip atėjome iki dabartinio taško?
 
2007 m. Baltijos šalių premjerai patvirtino strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti kontinentinės Europos sinchroninės zonos (tuo metu UCTE) dalimi.
 
Nuo 2013 m. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos siekis oficialiai tapo ES energetikos politikos dalimi.
 
2018 m. birželio 22 d. vykstant Europos Vadovų Tarybos susitikimui specialioje ceremonijoje buvo pasirašytas istorinis susitarimas dėl Politinių kelio gairių, vedančių į sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.
 
2019 m. gegužės 29 d. Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinusios, Baltijos šalys taps Europos elektros tinklo dalimi.
 
2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.
 
2020 m. gegužės mėn. „Litgirid“ ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatorius PSE pasirašė „Harmony Link“ jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį, kuria operatoriai įsipareigoja lygiomis dalimis prisidėti prie jūrinės jungties įrengimo.
 
2020 m. gruodžio mėn. Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė finansavimo sutartį su Europos Komisija dėl antrojo Baltijos šalių sinchronizavimo etapo finansavimo. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės buvo suteikta 720 mln. Eurų.
 
Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais planuojama įgyvendinti 2025 m., tačiau nuo pirmųjų žingsnių paėjo jau daugiau nei dešimtmetis. Toliau pateikiamos pagrindinių įvykių datos nuo 2007 m. iki dabar.
 
2007 m.
 
Baltijos šalių premjerai patvirtino strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti kontinentinės Europos tinklų (tuo metu UCTE) dalimi.
 
2012 m.
 
Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtinamas Lietuvos elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Tais pačiais metais Lietuvos Vyriausybė nutarimu įgaliojo „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais veiksmus.
 
2013 m.
 
Atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia Power AB“ Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.
 
2014 m.
 
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą.
 
2015 m.
 
Europos Vadovų Taryba įvardijo visų Europos Energetinės Sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. Pavasarį atlikta studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.
 
2017 m.
 
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint reaserch center), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan) formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją.
 
2018 m.
 
Birželio 22 d. pasiektas politinis susitarimas (angl. Political Roadmap) dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino. Rugsėjį BEMIP patvirtinto sinchronizacijos scenarijų: sinchroninis susijungimas vyks per esamą dvigrandę 400 kV AC liniją „LitPol Link“ bei naują jūrinę HVDC jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos.
 
Rugsėjo 19 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE dėl prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų. Rugsėjo 21 d. PSE, kaip palaikančioji šalis, kreipėsi į ENTSO-E RGCE (angl. Regional Group Continental Europe) dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų. Taip prasidėjo formali kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.
 
2019 m.
 
Sausio 23 d. Europos Komisija paskyrė didžiausią galimą finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). ES lėšomis finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.
 
Gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.
 
Birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Juri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krisjanis Karinsas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
Rugpjūčio  7 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą ir suteikė jiems ypatingos valstybinės svarbos statusą.
 
Lapkričio 29 d. baigtas pirmasis iš šių projektų – 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas.
 
2020 m.
 
Birželio mėn. įgyvendintas antrasis iš Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijai projektų – 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba.
 
Spalio 2 d. Europos Komisija priėmė sprendimą skirti rekordinį finansavimą – 720 mln. Eurų – antrajam sinchronizacijos etapui. Kaip ir pirmajame etape, šio etapo projektai finansuojami 75 proc. intensyvumu.
 
Gruodžio 2 d. baigtas įgyvendinti trečiasis iš Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija.
 
2021 m. 
 
Sausio mėn. jungčiai su Lenkija „Harmony Link“ Lietuvos teritorijoje parinkta trasa jūroje ir sausumoje bei įsigyta teritorija Darbėnų pastotei statyti.
 
Kovo 30 d. Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė paslaugų teikimo sutartį su kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumu dėl 5 tyrimų, kurių tikslas – pateikti rekomendacijas kaip užtikrinti saugų ir stabilų Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuo 2025 m.
 
Į viršų