2025-08-08
„Litgrid“ pirmojo pusmečio rezultatai: toliau sėkmingai įgyvendinami strateginiai energetinės nepriklausomybės projektai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antrąjį šių metų ketvirtį sklandžiai tęsė elektros sistemos veiklą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje, prie kurios kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuva prisijungė vasarį. Balandžio–birželio mėnesiais taip pat užbaigti strateginiai projektai, užtikrinantys Lietuvos energetinę nepriklausomybę. „Litgrid“ taip pat toliau užtikrino elektros tiekimo patikimumą. Dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje bendrovė pirmąjį pusmetį patyrė nuostolį, tačiau koreguoti finansiniai rezultatai buvo stabilūs, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Praėjo jau šeši mėnesiai, kai be jokių trikdžių nutraukėme ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema ir sklandžiai veikiame kartu su mūsų partneriais kontinentinės Europos elektros sistemoje. Įgyvendindami sinchronizacijos programą antrąjį ketvirtį užbaigėme energetinei nepriklausomybei svarbius projektus: paleidome trečiąjį sinchroninį kompensatorių, baigėme Neries pastotės rekonstrukciją ir linijos Vilnius–Neris statybos darbus, taip sustiprindami Vilniaus regiono elektros perdavimo tinklą. Taip pat užbaigėme elektros linijos Kruonio HAE–Bitėnai projektą“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, taip pat sparčiai įgyvendinami naujos sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ darbai: per antrąjį ketvirtį buvo patvirtinta projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija, „Litgrid“ pradėjo linijos projektavimo darbus ir valdomų šuntinių reaktorių pirkimą.
„Balandžio mėnesį pasiekėme simbolinį tašką atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kelyje: Lietuvoje įrengtos saulės ir vėjo elektrinės peržengė 4 GW galią, iki metų pabaigos tikimės pasiekti 5 GW. Antrąjį ketvirtį daugiau nei 90 proc. Lietuvos elektros poreikio užtikrino vietos elektrinės, o vien atsinaujinančios elektrinės – beveik du trečdalius. Dėdami pamatus atsinaujinančių išteklių plėtrai ateityje, kartu su Vokietijos ir Latvijos operatorėmis pradėjome pirmuosius darbus hibridinės jūrinės elektros jungties projekte, diegiame inovatyvią kintamo linijų pralaidumo technologiją“, – sako „Litgrid“ vadovas.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pirmąjį pusmetį sumažėjo. 2025 m. sausį–birželį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 4,459 TWh, tai 5,9 proc. mažiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai perduota 4,739 TWh.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2025 m. pirmąjį pusmetį nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (angl. AIT – average interuption time) siekė 0,225 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (angl. ENS – energy not supplied) sudarė 5,735 MWh. Palyginti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminės jungties su Švedija „NordBalt“ bendras prieinamumas 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo 97,4 proc. Didžiausią įtaką neprieinamumui turėjo avariniai atsijungimai Švedijos pusėje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vasario 9 d. „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 99,1 procento. Nuo vasario 9 d. „LitPol Link“ veikia kintamos srovės režimu, jungties pralaidumas rinkai vertinamas dažnio stabilumo principu, siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų veikimo patikimumą. Nuo vasario 9 d. iki birželio 30 d. Lenkijos–Lietuvos pjūvio, skirto rinkai (ne mažiau kaip 70 proc. pajėgumo) pralaidumas buvo užtikrintas 99,3 proc., Lietuvos–Lenkijos – 100 % procentų. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai priežiūros darbai ir balansavimo rezervų apimtys.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį „Litgrid“ pajamos siekė 209 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 6 proc. didesnės.
Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant 2025 m. tarifo mažinimui panaudotas 17,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas) didėjo 2 proc. iki 66,2 mln. Eur.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 25 proc. iki 89,9 mln. Eur. Pajamas didino VERT nustatyta 28 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo kainos, suteiktų paslaugų kiekis mažėjo 4 procentais.
Disbalanso ir balansavimo pajamos mažėjo 16,5 proc. iki 48,2 mln. Eur dėl 39 proc. mažesnės vidutinės pardavimo kainos, o kiekis didėjo 36 procentais. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga ilguoju laikotarpiu yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2025 m. pirmojo pusmečio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminuojant kitą netipinį pelną ar nuostolį, siekė 26,8 mln. Eur. Palyginti, 2024 m. pirmojo pusmečio koreguotas EBITDA buvo 24,5 mln. Eur. Koreguotas 2025 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 14,4 mln. Eur ir buvo lygus koreguotam grynajam pelnui tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Koreguotą EBITDA daugiausia didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo, o koreguotas pelno rodiklis nekito dėl didesnių nusidėvėjimo sąnaudų, blogesnio finansinės veiklos rezultato ir pelno mokesčio skaičiavimų.
2025 m. pirmojo pusmečio bendrovės nekoreguotas EBITDA buvo neigiamas (-40,3) mln. Eur, pernai tuo pačiu metu nekoreguotas EBITDA siekė 40,6 mln. EUR. Nekoreguotas grynasis nuostolis 2025 m. pirmąjį pusmetį siekė (-41,9) mln. Eur, kai 2024 m. sausį–birželį grynasis pelnas siekė 28,1 mln. Eur. Neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis. 2025 m. birželio 27 d. VERT priėmė sprendimą sumažinti AB „Ignitis gamyba“ teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šis sprendimas 2025 m. antrą pusmetį turėtų sumažinti „Litgrid“ papildomų paslaugų sąnaudas 87 mln. Eur.
„Litgrid“ 2025 m. pirmojo pusmečio investicijos siekė 73,3 mln. Eur, iš jų 38 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 62 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo 48 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 9,5 proc. mažesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
