2024-08-12
Savaitgalį didmeninė elektros kaina 19 valandų buvo neigiama arba nulinė
Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, daugiau elektros energijos gamino šiluminės jėgainės, augo importo srautai, tačiau vidutinė elektros kaina liko tokia pati, kaip ir savaitę prieš tai. Nors darbo dienomis elektros kaina nežymiai augo, savaitgalį net 19 valandų kaina buvo minimali (0 Eur / MWh) ar neigiama.
Rugpjūčio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitę – 96 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę dėl nurimusio vėjo Lietuvoje mažėjo vietinės gamybos dalis, tačiau elektros kaina išliko stabili. Pirmoje savaitės pusėje vėjo elektrinės gamino minimaliai, jas keitė vietinės šiluminės elektrinės ir didesni importo srautai iš Lenkijos. Tačiau antroje savaitės pusėje, o ypač savaitgalį, vėjo elektrinių generacija vėl išaugo ir dėl mažesnio elektros poreikio fiksavome neigiamas kainas. Šeštadienį nuo 10 iki 19 valandos, o sekmadienį nuo 7 iki 8 ir nuo 10 iki 19 valandos elektros kaina biržoje siekė vos 0 Eur / MWh arba buvo neigiama. Iš viso savaitgalį net 19 valandų elektros biržoje įsigyti buvo galima nemokamai arba ją perkant gauti iki 10 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. nuo 211 GWh iki 220 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 137 GWh elektros energijos, tai yra 10 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 152 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba sumažėjo 4 proc. nuo 48 GWh iki 46 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 32 proc. nuo 57 GWh iki 39 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 8 proc. nuo 19 GWh iki 18 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 43 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 15 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 34 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 44 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis padidėjo 8 proc. nuo 156 GWh iki 169 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį ir 31 proc. importuotas iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 11 proc. nuo 69 GWh iki 62 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 64 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
