2023-08-25
„Litgrid“ pusmečio rezultatai: patikrintas pasiruošimas sinchronizacijai, išaugo elektros perdavimo patikimumas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį įgyvendino jau septintą pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektą, po naujų taisyklių nustatymo rezervavo perdavimo tinklo pralaidumus atsinaujinančios energetikos vystytojams ir padidino elektros perdavimo vartotojams patikimumo rodiklius. Bendrovės pajamos ir pelnas buvo didesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Pirmąjį pusmetį žengėme vieną svarbiausių žingsnių Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Balandžio 22 dieną sėkmingai atlikome izoliuoto darbo bandymą, pirmą kartą mūsų elektros sistemą valdėme visiškai savarankiškai. Tai jau septintas „Litgrid“ įgyvendintas pasiruošimo sinchronizacijai projektas, kurį baigę galime užtikrintai sakyti, kad iškilus būtinybei, esame pasiruošę veikti sinchroniškai kartu su kitomis Europos šalimis. Tam, kad sinchronizacijos įgyvendinimas būtų saugesnis ir efektyvesnis ekonomine prasme, tęsiame kitus projektus. Pirmąjį pusmetį pradėjome sinchroninių kompensatorių patalpų statybas Telšiuose ir Alytuje, į Lietuvą atsigabenome jiems skirtus galios transformatorius, o jau visai netrukus į Lietuvą bus atgabenti ir patys sinchroniniai kompensatoriai. Birželį įjungėme rekonstruotas 88 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijų Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai atkarpas ir taip užbaigėme pirmuosius Vakarų Lietuvos linijų statybos etapus. Pradėjome dviejų svarbių skirstyklų – Darbėnų ir Kruonio HAE – rekonstrukcijas“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Po to, kai kovo mėnesį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, „Litgrid“ patvirtino 35 vystytojų prašymus dėl beveik 3 GW galios naujų saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių įrengimo.
Pirmąjį pusmetį „Litgrid“ toliau skyrė dėmesį inovacijoms. Bendrovė testuoja virtualius ir fizinius jutiklius kintamo linijos pralaidumo technologijai ir toliau tęsia 1 MW eksperimentinės prie perdavimo tinklo prijungtos baterijos testus su verslo įmonėmis.
Tiekimo patikimumas
Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, perduotos energijos kiekis sumažėjo 11 proc.: 2023 m. sausį–birželį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 4,718 TWh, tuo pačiu metu 2022 m. perduota 5,306 TWh.
Palyginti su 2022 m. pirmu pusmečiu, „Litgrid“ pasiekė geresnius tinklo patikimumo rodiklius. Per 2023 metų pirmuosius 6 mėnesius AIT (angl. Average Interruption Time, nutraukimų vidutinė trukmė) rodiklis siekė 0,313 min. (2022 m. pirmąjį pusmetį – 1,155 min.), o ENS (angl. Energy Not Supplied, neperduotos energijos kiekis) rodiklis sudarė 8,997 MWh (2022 m. pirmąjį pusmetį – 36,111 MWh). Patikimumo rodikliai skaičiuojami dėl visų priežasčių (įskaitant dėl force majeure bei dėl išorinio povekio). VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmąjį pusmetį atitinkamai buvo 99,88 proc. ir 97,46 procentai.
Finansiniai rezultatai
2023 m. pirmąjį pusmetį „Litgrid“ pajamos siekė 166,9 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jos buvo 14,9 proc. didesnės. Pajamos už elektros perdavimą didėjo 2,7 karto iki 102,9 mln. Eur, nors vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina vartotojams 2023 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo 4,6 proc., nes perdavimo tarifo mažinimui buvo panaudota 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Perdavimo pajamų augimą lėmė laikini reguliaciniai nuokrypiai (tvirtinant 2023 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą į reguliuojamos veiklos kompensuojamas sąnaudas įtrauktos ženkliai didesnės technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl didesnės elektros energijos kainos), kurie bus įvertinti nustatant vėlesnių metų tarifą. Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 62 proc. iki 13,8 mln. Eur. Pagrindinė jų mažėjimo priežastis – VERT nustatyta 56 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 15,6 proc. iki 44,7 mln. Eur, tačiau „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos rezultatui, šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2023 m. pirmojo pusmečio “Litgrid” pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 35,1 mln. Eur. Koreguota EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 20,4 mln. Eur, palyginti 2022 m. pirmojo pusmečio koreguota EBITDA buvo 18,6 mln. Eur. Koreguotą EBITDA didino 1,4 mln. Eur didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos ir 0,4 mln. Eur didesni kompensuojami kapitalo kaštai. Grynasis pelnas 2023 m. pirmąjį pusmetį siekė 23 mln. Eur, kai 2022 m. per tą patį laikotarpį buvo patirtas 9,2 mln. Eur nuostolis. 2022-aisiais nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3 kartus iki 34,7 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.
Grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl sumažėjusių elektros energijos kainų mažesnės technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos. Neigiamą įtaką darė didesnis skirtumas tarp papildomų paslaugų pajamų ir sąnaudų bei didesnės veiklos sąnaudos. Koreguotas 2023 m. grynasis pelnas buvo 10,5 mln. Eur, kai 2022 m. pirmo pusmečio koreguotas grynasis pelnas siekė 6,5 mln. Eur.
„Litgrid“ 2023 m. pirmojo pusmečio investicijos siekė 59,3 mln. Eur, iš jų 64 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 36 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui. 2022-ųjų pirmąjį pusmetį investicijos siekė 10,5 mln. eurų.
Per pirmą pusmetį gauta 35,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų, 44 proc. mažiau palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia “Litgrid” veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausiai naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui.
„Pirmąjį pusmetį žengėme vieną svarbiausių žingsnių Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Balandžio 22 dieną sėkmingai atlikome izoliuoto darbo bandymą, pirmą kartą mūsų elektros sistemą valdėme visiškai savarankiškai. Tai jau septintas „Litgrid“ įgyvendintas pasiruošimo sinchronizacijai projektas, kurį baigę galime užtikrintai sakyti, kad iškilus būtinybei, esame pasiruošę veikti sinchroniškai kartu su kitomis Europos šalimis. Tam, kad sinchronizacijos įgyvendinimas būtų saugesnis ir efektyvesnis ekonomine prasme, tęsiame kitus projektus. Pirmąjį pusmetį pradėjome sinchroninių kompensatorių patalpų statybas Telšiuose ir Alytuje, į Lietuvą atsigabenome jiems skirtus galios transformatorius, o jau visai netrukus į Lietuvą bus atgabenti ir patys sinchroniniai kompensatoriai. Birželį įjungėme rekonstruotas 88 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijų Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai atkarpas ir taip užbaigėme pirmuosius Vakarų Lietuvos linijų statybos etapus. Pradėjome dviejų svarbių skirstyklų – Darbėnų ir Kruonio HAE – rekonstrukcijas“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Po to, kai kovo mėnesį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, „Litgrid“ patvirtino 35 vystytojų prašymus dėl beveik 3 GW galios naujų saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių įrengimo.
Pirmąjį pusmetį „Litgrid“ toliau skyrė dėmesį inovacijoms. Bendrovė testuoja virtualius ir fizinius jutiklius kintamo linijos pralaidumo technologijai ir toliau tęsia 1 MW eksperimentinės prie perdavimo tinklo prijungtos baterijos testus su verslo įmonėmis.
Tiekimo patikimumas
Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, perduotos energijos kiekis sumažėjo 11 proc.: 2023 m. sausį–birželį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 4,718 TWh, tuo pačiu metu 2022 m. perduota 5,306 TWh.
Palyginti su 2022 m. pirmu pusmečiu, „Litgrid“ pasiekė geresnius tinklo patikimumo rodiklius. Per 2023 metų pirmuosius 6 mėnesius AIT (angl. Average Interruption Time, nutraukimų vidutinė trukmė) rodiklis siekė 0,313 min. (2022 m. pirmąjį pusmetį – 1,155 min.), o ENS (angl. Energy Not Supplied, neperduotos energijos kiekis) rodiklis sudarė 8,997 MWh (2022 m. pirmąjį pusmetį – 36,111 MWh). Patikimumo rodikliai skaičiuojami dėl visų priežasčių (įskaitant dėl force majeure bei dėl išorinio povekio). VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmąjį pusmetį atitinkamai buvo 99,88 proc. ir 97,46 procentai.
Finansiniai rezultatai
2023 m. pirmąjį pusmetį „Litgrid“ pajamos siekė 166,9 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jos buvo 14,9 proc. didesnės. Pajamos už elektros perdavimą didėjo 2,7 karto iki 102,9 mln. Eur, nors vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina vartotojams 2023 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo 4,6 proc., nes perdavimo tarifo mažinimui buvo panaudota 71,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Perdavimo pajamų augimą lėmė laikini reguliaciniai nuokrypiai (tvirtinant 2023 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą į reguliuojamos veiklos kompensuojamas sąnaudas įtrauktos ženkliai didesnės technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl didesnės elektros energijos kainos), kurie bus įvertinti nustatant vėlesnių metų tarifą. Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 62 proc. iki 13,8 mln. Eur. Pagrindinė jų mažėjimo priežastis – VERT nustatyta 56 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 15,6 proc. iki 44,7 mln. Eur, tačiau „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos rezultatui, šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2023 m. pirmojo pusmečio “Litgrid” pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 35,1 mln. Eur. Koreguota EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 20,4 mln. Eur, palyginti 2022 m. pirmojo pusmečio koreguota EBITDA buvo 18,6 mln. Eur. Koreguotą EBITDA didino 1,4 mln. Eur didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos ir 0,4 mln. Eur didesni kompensuojami kapitalo kaštai. Grynasis pelnas 2023 m. pirmąjį pusmetį siekė 23 mln. Eur, kai 2022 m. per tą patį laikotarpį buvo patirtas 9,2 mln. Eur nuostolis. 2022-aisiais nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3 kartus iki 34,7 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.
Grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl sumažėjusių elektros energijos kainų mažesnės technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos. Neigiamą įtaką darė didesnis skirtumas tarp papildomų paslaugų pajamų ir sąnaudų bei didesnės veiklos sąnaudos. Koreguotas 2023 m. grynasis pelnas buvo 10,5 mln. Eur, kai 2022 m. pirmo pusmečio koreguotas grynasis pelnas siekė 6,5 mln. Eur.
„Litgrid“ 2023 m. pirmojo pusmečio investicijos siekė 59,3 mln. Eur, iš jų 64 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 36 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui. 2022-ųjų pirmąjį pusmetį investicijos siekė 10,5 mln. eurų.
Per pirmą pusmetį gauta 35,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų, 44 proc. mažiau palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia “Litgrid” veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausiai naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui.
